"Niekada, niekada, niekada nepraraskite .... vilties"

   Per paskutines Kūčias, su kolega, užsukome į degalinę kavos. Dar turėjome kelias laisvas minutes iki darbo pabaigos.  Kalbėjomės apie šventes, jis paklausė, kur mano šeima. Kai tą patį klausimą uždaviau jam, jis atsakė: aš daugiau niekada gyvenime negalėsiu grįžti į savo šalį, aplankyti savo šeimos. Ir tada išgirdau jo bėgimo istoriją. Apie ėjimą dykumą, plaukimą valtimi. Apie 2500 sumokėtų dolerių nepažįstamam žmogui, kuris turėjo nelegaliai pravežti per sieną. Apie baimę būti pagautam, mirti ir prisidavimą policijai pasiekus tikslą.

  Šios knygos autorė savanoriavo pabėgėlių centre, Atėnuose. Kasdien bendravo su žmonėmis, klausėsi jų baisių istorijų, šeimų tragedijų. Ji nesugebėjo to pamiršti, tad viskas nugulė į "Bitininkas iš Alepo". Nors Nurio ir Afros personažai yra išgalvoti, bet jų istorija kaip dėlionė, atspindinti daugelio pabėgėlių patirtį.

   Žinot, skaitant mane apėmė dvejopi jausmai. Knygos tema yra baisi ir liūdna. Bet man visą laiką norėjosi sakyti: kokia graži istorija. Gal dėl to, kad ji pasakojama ne per karo žiaurumą ir krentančias bombas? O per emocijas ir baimę. Kokius širdies randus palieka karas ir potrauminį streso sindromą. Kai kūnas kiekvieną garsą, judesį suvokia kaip tykantį pavojų, tarsi mirtis lauktų šalia.  Kuomet vietoj paukščių plasnojimo matai karo lėktuvus. 

  Skaudžiai graži istorija. Apie netektį, meilę ir viltį, kurios nevalia prarasti. Mano kolegai reikia palaukti dar du metus, kol gaus kitą pasą. Ne, tada dar jis negalės parskristi į savo šalį, net į kaimynines negalės. Bet turės galimybę sutikti artimuosius kažkur Europoje. Niekada, niekada, niekada nepraraskite vilties.

Delia Owens "Ten, kur gieda vėžiai"

"Ar mes nepanorome įsileisti panelės Klark dėl to, kad ji buvo kitokia, ar ji tapo kitokia dėl to, kad nepanorome jos įsileisti?"

    Kuomet knyga tampa perkamiausia pasaulyje,  leidykla tiražą kartoja 40-ąjį kartą, net audio versijų parduota daugiau nei 1 mln., tai neslėpsiu - buvo kiek neramu ją skaityti. Ar pateisins lūkesčius? Ar ši leidybos sensacija verta visų pagyrų?

   Kai Kają, pelkių dukrą, palieka patys artimiausi šeimos nariai, jos globėja tampa motina gamta. Pelkių ir raistų apsuptyje, girdint snieginių žąsų gagenimą, tįsant po sabalpalme tu gali verkti, gali sielotis, gali ir rasti pragyvenimo šaltinį bei vidinę ramybę. Gamtoje Tu gali viską.

   Nepamenu, kada skaičiau tokią vaizdingą ir poetišką knygą. Ir kalbu ne tik apie aprašomus vaizdus ar vietoves. Kiekvienas sakinys kaip poezija, lyg lengvas skaitytojo supimas valtyje. Ši knyga -  tikra odė gamtai.

  Tai nėra vien tik (ne)graži meilės istorija su detektyvo prieskoniu. Tai pasakojimas apie neviltį, vienišumą, socialinę atskirtį, ryžtą bei stiprybę. Ar visuomenė gali sugriauti žmogaus gyvenimą, nes nesugebėjo priimti jo kitoniškumo?

  Atskira padėka turėtų būti vertėjai Anitai Kapočiūtei. Tikiu, kad reikėjo daug pastangų šitaip pavaizdžiai perteikti autorės sukurtą pasaulį. Aš ėjau net tikrinti kitas verstas jos knygas ir nuo šiol, šios vertėjos pavardė knygoje, man bus kokybės ženklas.

  Atsakant į klausimą, ar verta knyga visų pagyrų? Pačiai istorijai skyriau ketvertą, bet jos spalvingumas ir poetiškumas  "ištempia" iki stipraus penketo. Griebkit ir skaitykit. Skaitykit ir keliaukit pelkių dukros pėdomis.

 

Griet Op De Beeck "Aukščiau nei devintam danguj"

   Kai perskaitau knygą, visada bandau sugalvoti vieną žodį ar sakinį, kuris ją apibūdintų. Dar skaitant supratau, jog šios žodis bus - gyvenimiška. Toks jausmas, lyg pro rakto skylutę stebėčiau svetimos šeimos gyvenimą. Lyg nematoma stovėčiau svetainėje ir klausyčiausi jų pokalbių, pamąstymų, barnių.

  Šią istoriją pasakoja penki skirtingi žmonės, kurie susieti daugiau, nei patys mano. Kažkokio ypatingo veiksmo kaip ir nevyksta. Paliečiama alkoholizmo, kaltės, neištikimybės tematika.  Apie tai, kaip svarbu šeimoje suprasti, nesmerkti bei įsiklausyti (sakiau, kad gyvenimiška knyga).

   Skaitant knygas, aš esu labai priekabi sekso scenoms. Mano nuomone, parašyti gerą erotinę sceną yra didelis autoriaus meistriškumas. Šioje knygoje buvo vulgaru, juokinga ir jausmas, lyg lįsčiau į kito miegamąjį (man rodos ne svetainėje nematoma stovėjau). Lygiai taip pat, nenoriu knygose skaityti apie hemorojaus rezultato spalvą tualete. Kam? Bet negaliu pykti, toks gyvenimas gi. 

  Jeigu ką ir prisiminsiu apie šią knygą po ilgo laiko, tai - pabaigą. Netikėta, nustebinusi ir stipriausia knygos vieta. Nedaug joje pozityvumo, bet apmąstymų pakankamai. 

 

Chris Carter "Krucifiksas", "Egzekutorius"

   Labai seniai man teko skaityti K. Slaughter trilerį "Aklumas". Knygoje buvo viena tokia šlykšti smurto scena, kad net ir dabar žiaukčioju ją prisiminus. Kas dedasi tų autorių galvose? 

   Po jos buvo daug kitų detektyvų, vieni intrigavo labiau, kiti sudomino mažiau, bet bent jau nebestebino nusikaltimo scenomis. Iki tol, kol neperskaičiau "Krucifiksas". Mano vaizduotė laki ir užteko perskaityti iki pirmos nusikaltimo scenos, kad vėl žiaukčiojau. Rimtai, Carter'i, kas su tavim negerai? Iš kur toks žiaurumas? 

   Psichologiją bei nusikalstamą elgesį studijavęs autorius, sukūrė dar vieną dėmesio vertą personažą - detektyvą Hanterį. Neturintis šeimos, šiek tiek išgeriantis, savom psichologinėm  problemom ir meistriškai tiriantis bylas. Kaip ir viskas girdėta, skaityta, bet patikėkit, įtampos ir veiksmo nors vežimu vežk. Paimi į rankas ir žinai, kad ryt į darbą eisi nemiegojusi.

   Kai labai patinka pirma autoriaus knyga, tai to paties ir net daugiau tikiesi iš antros. Mano nuomone, "Egzekutorius" ne ką prastesnė. Vietomis buvo jausmas, kad istorija praranda tą įtampą, bet paskutiniai knygos puslapiai - daužymas šlapiu skuduru per veidą. 

 Aš pernai atradau du gerus detektyvų/trilerių rašytojus - S. Anhnem ir C. Carter. Abiejų knygas skaitysiu tiek, kiek bus verčiama. Nes atradau tai, kas man tiko, kai norisi poilsio knygos (ot poilsis skaityti, kaip kitus žudo) ar skaitymo blokui pralaužti. Tai jeigu nesat jautrūs vaizdžioms smurto scenoms, rekomenduoju susipažinti su šiuo autoriumi. Beje, vakar pasirodė ir trečioji dalis - "Šešėliai naktyje".