Sayaka Murata "Kombinio moteris"

2020 m. kovo 26 d., ketvirtadienis



"Ką gi padaryti, kad būtum normali? Kiek laiko dar teks kentėti?"

   O kas yra normalu? Visuomenės primesti standartai, kitų lūkesčiai ir viltys? Kas yra svarbiau: prisitaikymas ar asmeninė laimė?
   Keiko ir kombinį (maisto krautuvėlę) sieja keistas, pilnatvės ir prasmės pilnas ryšys. Per šią "meilės" istoriją atskleidžiama daug visuomenės ydų ir požiūris į "paraščių" žmones. Net jeigu Jūs jaučiatės laimingi, atradę save, einantys teisingu keliu ir sąžiningi sau. Vis tiek atsirast tų, baksnojančių pirštais, kad kažkas su tavim negerai, tavo požiūris ne toks ir ne taip reikia šypsotis. 
   Kodėl kitoniškumas turi mus skirti, o ne jungti? Net artimiausiame šeimos rate. Citatą, kurią parašiau apžvalgos pradžioje, pasakė Keiko sesuo. Ir man tai skaudžiausia knygos vieta. 
   Kai kurie šią knygą lygina su "Eleonorai Olifant viskas bus gerai". Man Olifant nepatiko, bet Keiko -  mano sielos žmogus. Vietomis atrodė, jog skaitau apie save.
   Knyga man patiko nuo viršelio dizaino iki siunčiamos žinutės skaitytojui. Taip pat džiaugiuosi, jog versta iš originalo (japonų kalbos) ir jeigu norite dviejų prasmingų valandų, tai paimkit į rankas šią knygą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

CopyRight © | Theme Designed By Hello Manhattan