Sayaka Murata "Kombinio moteris"

2020 m. kovo 26 d., ketvirtadienis



"Ką gi padaryti, kad būtum normali? Kiek laiko dar teks kentėti?"

   O kas yra normalu? Visuomenės primesti standartai, kitų lūkesčiai ir viltys? Kas yra svarbiau: prisitaikymas ar asmeninė laimė?
   Keiko ir kombinį (maisto krautuvėlę) sieja keistas, pilnatvės ir prasmės pilnas ryšys. Per šią "meilės" istoriją atskleidžiama daug visuomenės ydų ir požiūris į "paraščių" žmones. Net jeigu Jūs jaučiatės laimingi, atradę save, einantys teisingu keliu ir sąžiningi sau. Vis tiek atsirast tų, baksnojančių pirštais, kad kažkas su tavim negerai, tavo požiūris ne toks ir ne taip reikia šypsotis. 
   Kodėl kitoniškumas turi mus skirti, o ne jungti? Net artimiausiame šeimos rate. Citatą, kurią parašiau apžvalgos pradžioje, pasakė Keiko sesuo. Ir man tai skaudžiausia knygos vieta. 
   Kai kurie šią knygą lygina su "Eleonorai Olifant viskas bus gerai". Man Olifant nepatiko, bet Keiko -  mano sielos žmogus. Vietomis atrodė, jog skaitau apie save.
   Knyga man patiko nuo viršelio dizaino iki siunčiamos žinutės skaitytojui. Taip pat džiaugiuosi, jog versta iš originalo (japonų kalbos) ir jeigu norite dviejų prasmingų valandų, tai paimkit į rankas šią knygą.

Robert James Waller "Madisono apygardos tiltai"

2020 m. kovo 24 d., antradienis




   Yra tokia visuotinai pripažinta tiesa, kad knyga visuomet yra geresnė nei jos ekranizacija. Du kartai! Per visą mano skaitymo patirtį, tik du kartus filmas man pasirodė žymiai įtaigesnis: P. Highsmith "Talentingasis misteris Riplis" bei Ch. Priest "Prestižas". Šiandien į šį sąrašą įtraukiu ir "Madisono apygardos tiltai".
   Taip, knyga nėra prasta. Jautri, romantiška, su savo buitimi ir problematika. Apie užslėptas svajones ir atsakomybę sau bei šeimai. Net nepajunti, kaip pradedi pateisinti pagrindinės veikėjos poelgius, patarinėti jai, galvoti, kaip pasielgtum pati.
  Bet filmas knygą pranoko visa galva. Išmesti nereikalingi dialogai, perteklinės scenos. Palikta tik tai, kas geriausia ir jausmingiausia. Žinoma, Meryl Streep ir Clint Eastwood duetas buvo kaip vyšnaitė ant torto. Ir jeigu perskaičiusi knygą pagalvojau: gal ir nieko visai. Tai po filmo nubraukiau ašarą.
  O kaip Jums? Ar yra filmų, kurie buvo geresni nei knygos?

Michelle McNamara "Išnyksiu tamsoje"

2020 m. kovo 22 d., sekmadienis




   "Mėgstu skaityti apie tikrus nusikaltimus, bet visada suvokiu, kad aš, kaip skaitytoja, esu kito žmogaus tragedijos vartotoja" - knygos įvade rašo G. Flynn. Iš tikrųjų, keista ta žmogaus psichologija. Aš manau, kad smalsumas domėtis žiauriais nusikaltimais irgi yra tam tikra sublimacijos forma. 
   Apie Auksinės Valstijos Žudiko bylą nebuvau girdėjusi nieko, o pasirodžius knygai, nesidomėjau specialiai. Tam, kad išlaikyčiau intrigą. Ir galiu pasakyti, jog autorė atliko nuostabų darbą. Knyga nėra tik sausas faktų bei dokumentų pateikimas. M. McNamara gyveno tuo, turėjo talentą analizuoti informaciją ir perprasti žmonių veiksmus. Juk nusikaltimai vyko seniai, kai kurie liudininkai, aukos, teisėsaugos darbuotojai jau mirę. Dar nebuvo DNR ir laboratorinių analizių. 
   Buvo įdomu skaityti ir suvokti, kaip šie nusikaltimai paveikė ne tik aukas, jų šeimas, bet ir visą miestelį, jo architektūrą ir gamtą. Pvz., vienam mieste buvo iškirsta daug medžių, jog nusikaltėlis turėtų mažiau galimybių slėptis. 
  Autorė sugebėjo ne tik pateikti susistemintą informaciją skaitytojui, bet ir sukurti įtampą skaitant. Dievas matė, nors nebuvau viena namie, bet skaitant krūpčiojau nuo kiekvieno garso, buvo nejauku ir užsidegiau visas šviesas. 
   Knyga turi kelis mažus minusus. Pirma, buvo galima knygos pradžioje parašyti, jog saugant aukų saugumą, jų vardai pakeisti. Nes jau erzino, kai puslapyje 7 kartus, prie kiekvieno vardo, paminėta, kad jis pakeistas. Antra, arba sulietuvinti visas pavardes bei vietovardžius, arba palikti originalius, nes tai irgi rodo prastą redagavimą.
   Iš pradžių pabaiga buvau šiek tiek nusivylusi, nes tikėjausi daugiau informacijos apie žudiką, jo pagavimą, teismą ir argumentus, kodėl jis taip elgėsi. Bet tada supratau, kad ši knyga nėra apie jį. Ji apie tuos žmones, kurių gyvenimas pasikeitė pamačius tas žiaurias akis tamsoje. 
   Tad jeigu mėgstat dokumentiką, peržiūrėjot visus Netflix "true crime" serialus, tai rekomenduoju perskaityti ir šią knygą. Man ji viena geresnių savo kategorijoje. Ir nepamirškit nueit į WC prieš skaitant, paskui bus baisu.

CopyRight © | Theme Designed By Hello Manhattan