Dovydas Pancerovas, Birutė Davidonytė "Kabinetas 339"

2020 m. vasario 18 d., antradienis




   Viena iš priežasčių, kodėl man patinka audio knygos, jog vienu šūviu nušauni du zuikius: perklausai knygą ir tuo pačiu metu gali vairuoti/plauti indus/vaikščioti/ravėti daržą ir t.t. Maniau, kad taip bus ir su šia knyga. Klausiau, tvarkiausi namie ir po truputį juntu, jog įtampa auga, nebegaliu nieko daryti, atsiguliu ir tiesiog klausau. Paskui vaikščiojau ratais po namus, kalbėjausi su savimi, pykau, vėl sukau ratus, vėl pykau. Mano protas tiesiog atsisako patikėti, kad tai nėra gerai sukaltas trileris ar detektyvas. Kad viskas ko daryti, atsiguliu ir tiesiog klausau. Paskui vaikščiojau ratais po namus, kalbėjausi su savimi, pykau, vėl sukau ratus, vėl pykau. Mano protas tiesiog atsisako patikėti, kad tai nėra gerai sukaltas trileris ar detektyvas. Kad viskas vyko realybėje, pas mus, Lietuvoje.
   Kas sekate autorių veiklą, jų straipsnius, tai knygos siužetas nebus naujas. Tiesiog žymiai daugiau atskleista, kas slypi už to, kas nuslėpta nuo mūsų ir kaip buvo rinkta informacija. Mane labai nustebino, jog žurnalistams padeda visokie slapti informatoriai, žinutėmis siunčiamos užuominos, slapti susitikimai atokiame bare. Ir ko ne detektyvo siužetas?
  Apskritai, man ši knyga priminė neseniai skaitytą M. Miller "Kirkė". Atrodo, kad išrinkdami savo atstovus seime, mes juos pasodiname į Olimpo kalną. Kur jie pajunta turintys dieviškumo galias, kur su arogancija galima žiūrėti į mirtinguosius, nebereikia duoti visuomenei atsakymų, galima naikinti įkalčius ir nesiteisinti padarius žalą.
   Tai knyga, kurią reikia perskaityti ar perklausyti visiems, net jei nesidomite politika. O perskaitę duokite draugams/tėvams/seneliams. Nes tai, kas vyksta ir kiek mes nežinom, yra tiesiog kosmosas. Rinkimai artėja ir mes turime žinoti savo "dievų" vardus.
   Renkantis audio knygą man itin svarbu, kas ją įgarsino, tad atskiros pagyros J. Bareikiui už paskolintą balsą knygai. Audioteka, tai buvo geriausias Jūsų pasirinkimas. Prašau, tegul kita Jokūbo knyga būna erotinis romanas, klausyčiausi kiekvieną vakarą.

Mažvydas Palanga "Dūzgė ir pavojinga informacija"

2020 m. vasario 2 d., sekmadienis




"Dūzgė iš tikrųjų mėgo skaityti ir skaitė daug. Ji skaitė beveik visada ir visur"

   Ar esate kada su vaikais diskutavę, kas yra baltoji propaganda? O apie Gutenbergo projektą, skaitmenines knygas? Arba kaip žmonės ieškodavo informacijos, kol nebuvo "Google"? Jeigu ne, tuomet labai rekomenduoju paskaityti  šią knygą. Pažadu, po kiekvieno skyriaus turėsite sočiai temų vakaro diskusijoms.
  Dūzgė - smalsi, nekantri, daug skaitanti mergaitė šiuolaikiniame amžiuje. Jos žingeidumas naujienoms toks didelis, jog kartais ją ištinka informacijos intoksikacija. Bet juk taip svarbu suprasti, kodėl žurnalistai turi laikytis etikos principų ar kaip veikia elektroninio rašalo technologija.
  Apžvelgdama vaikiškas knygas, aš visuomet pabrėžiu edukaciją, kurios netrūksta ir šioje knygoje. Man ypač patiko, kad buvo paliesta nelegalių knygų tema. Nes daugeliui tai atrodo vis dar normalus dalykas, nieko tokio. Ne, vogti "duoną" iš autorių nėra gerai ir kaip Dūzgė prisipažino: "ji kažkada ieškojo, netgi atsisiuntė kelias knygas iš piratinės svetainės, tačiau jausmas buvo nekoks". 
   Kalbėti apie autorines teises ir nelegalias knygas reikia kuo daugiau ir garsiau. Gal po truputį suvoksime, kaip svarbu gerbti kūrėjus ir jų intelektinį darbą. 

CopyRight © | Theme Designed By Hello Manhattan