"Žaidimas prasideda. Patinka žaisti liudininkę?
Man
patinka, kai knygos nėra tik papasakota istorija. Kuomet rašytojas turi
tikslą ne tik išleisti knygą, bet ir siunčia socialinę žinutę. Būtent
tokia yra Caroline Mitchell knyga "Liudininkė". Autorė - policijos
tyrėja, dirbusi su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais žmonėmis. Nors
ji pripažįsta, kad knygoje situacija yra kiek hiperbolizuota ir tiek
visko nenutinka vienam žmogui, bet ragina kiekvieną, atsidūrusį
panašioje situacijoje, kreiptis pagalbos.
Knygoje tiek daug siužetinių linijų, tiek daug situacijų, šokinėjimo laike, kad net nežinau nuo ko pradėti. Iš pradžių viskas atrodo taip nekalta. Rebeka, kurios mama serga vėžiu, dalyvauja maratone. Netikėta pažintis su Solomonu turėjo pakeisti jos gyvenimą. Ir pakeitė: mamos mirtis, santuoka, seksualiniai žaidimai, smurtas, žmogžudystė, liudijimas, kalėjimas, didžioji paslaptis, naujas gyvenimas. Sakiau, kad visko daug.
Po 10 metų kalėjime, Solomonas trokšta tik vieno - atkeršyti Rebekai. Jai teks stebėti 10 nusikaltimų, už kiekvienus kalėjime praleistus metus. Dešimt pasirinkimų, kas nukentės: tavo artimas ar nepažįstamas žmogus. Užpulti senyvą kolegę? Nunuodyti vyro meilužę? Sunkiai sužaloti benamį? Viską sprendi tu!
Tiek knygos siužetas, tiek pasirinktas nusikaltimų braižas skamba labai intriguojančiai. Ir iš knygos tikėjausi labai daug. Viskas man patiko, bet... būtent tos emocinės įtampos ir pritrūko. Kai skaitai ir negali patikėti tuo, kas vyksta. Kai nevalingai išpleti akis ir kraipai galvą. Pabaiga taip pat pakankamai nuspėjama.
Jeigu tai būtų mano pirmoji, tokios tematikos skaityta knyga, sakyčiau viskas gerai. Bet jau turiu su kuo lyginti ir tikrai yra stipresnių knygų. Žinau, klausit, kokia ta geresnė knyga? Apie psichologinį smurtą šeimoje, nėra geresnės (man) knygos nei Elizabeth Haynes "Į tamsiausią kampą". Paskaitykit, tada tikrai suprasit emocinės įtampos reikšmę. Kai karas už lango gali prasidėti, o tu vis tiek skaitysi knygą.
Knygoje tiek daug siužetinių linijų, tiek daug situacijų, šokinėjimo laike, kad net nežinau nuo ko pradėti. Iš pradžių viskas atrodo taip nekalta. Rebeka, kurios mama serga vėžiu, dalyvauja maratone. Netikėta pažintis su Solomonu turėjo pakeisti jos gyvenimą. Ir pakeitė: mamos mirtis, santuoka, seksualiniai žaidimai, smurtas, žmogžudystė, liudijimas, kalėjimas, didžioji paslaptis, naujas gyvenimas. Sakiau, kad visko daug.
Po 10 metų kalėjime, Solomonas trokšta tik vieno - atkeršyti Rebekai. Jai teks stebėti 10 nusikaltimų, už kiekvienus kalėjime praleistus metus. Dešimt pasirinkimų, kas nukentės: tavo artimas ar nepažįstamas žmogus. Užpulti senyvą kolegę? Nunuodyti vyro meilužę? Sunkiai sužaloti benamį? Viską sprendi tu!
Tiek knygos siužetas, tiek pasirinktas nusikaltimų braižas skamba labai intriguojančiai. Ir iš knygos tikėjausi labai daug. Viskas man patiko, bet... būtent tos emocinės įtampos ir pritrūko. Kai skaitai ir negali patikėti tuo, kas vyksta. Kai nevalingai išpleti akis ir kraipai galvą. Pabaiga taip pat pakankamai nuspėjama.
Jeigu tai būtų mano pirmoji, tokios tematikos skaityta knyga, sakyčiau viskas gerai. Bet jau turiu su kuo lyginti ir tikrai yra stipresnių knygų. Žinau, klausit, kokia ta geresnė knyga? Apie psichologinį smurtą šeimoje, nėra geresnės (man) knygos nei Elizabeth Haynes "Į tamsiausią kampą". Paskaitykit, tada tikrai suprasit emocinės įtampos reikšmę. Kai karas už lango gali prasidėti, o tu vis tiek skaitysi knygą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą