Pirmoje dalyje ČIA rašiau Jums apie numatomas išleisti knygas. Beveik visos jau pasirodė, kai kurias spėjote ir perskaityti. Šiandien rašau antrą dalį. Dar septynios knygos, kurios šiemet pasirodys knygynuose. Kai kurias rasite jau knygų mugėje, kitų reikės palaukti ir iki rudens. 

   E. Ferrante's knygos sulaukė milžiniško populiarumo visame pasaulyje. Kritikai jau vadina ją viena iškiliausių mūsų laikų autorių. O kiek dar paslaptingumo sukelia tai, kad niekas nežino, kas slepiasi po E. Ferrante slapyvardžiu! Garsiąją Neapolio sagą sudaro keturios knygos. Vasario pabaigoje pasirodys jau trečioji  knyga "Apie tuos, kurie pabėga ir tuos, kurie lieka". Tie, kurie skaitė pirmas dvi knygas, tikiu, griebs ir šią. Rekomendacijų jau nebereikia. Bet jeigu nesate skaitę, tai būtinai tą padarykit. Paskutiniu metu aš labai retai perku knygas. Kai tokie kiekiai namie, jau norisi pirkti apgalvotai. Bet visos šios serijos knygos tikrai bus mano namų bibliotekoje. Pirmoji knyga "Nuostabioji draugė" yra įtraukta į vertingiausių 2016 m. verstinių knygų sąrašą.

   Kai darbe lankosi leidyklos "Baltos lankos" atstovai, aš visada jiems užduodu tą patį klausimą: ar leisite Bookerį? Man tai vienas svarbiausių literatūrinių apdovanojimų, visada seku knygų sąrašus ir visad tikiuosi, kad knyga nugalėtoja bus išversta į lietuvių kalbą. Šiemet pasirodys net dvi knygos, laimėjusios Booker'io premiją.
  Pirmoji - E. Catton "The Luminaries" (lietuviškai "Šviesuliai"), premiją laimėjo 2013m. Knyga turėtų pasirodyti iki knygų mugės (jeigu leidykla spės). Autorė yra jauniausia premijos laimėtoja, o jos knyga pati storiausia - 832 puslapiai.
  Antroji - G. Saunders "Lincoln in the Bardo", 2017 metų nugalėtoja. Tai pirmasis autoriaus romanas, kuris iškart tapo New York Times bestseleriu. Labai laukiu šios knygos ir tikrai skaitysiu. Tiesa, knygos reikės palaukti, nes bus išleista tik rudenį.

  Po šešių metų pertraukos pasirodė naujoji John Green knyga "Turtles all the way down". Amerikoje  parduotas visas pirmas knygos tiražas - 1,5 mln kopijų. Lietuvoje ją išleis leidykla "Alma littera" pavadinimu "Vėžliai iki begalybės".
  Autoriaus tikrai nereikia pristatinėti. Tokios knygos kaip "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" ar "Beieškant Aliaskos" ne tik pamėgtos skaitytojų, bet ir ekranizuotos. Tikrai tikiu, kad ir ši knyga Lietuvoje taps viena perkamiausių. Knyga turėtų pasirodyti vasario mėnesį.

   Kiekvienas tavo veiksmas, kiekvienas svarbus gyvenimo momentas yra pažymėtas ant tavo odos. Po mirties oda su tattoo yra pašalinama ir pagaminama knyga. Kaip viso tavo gyvenimo įrašas. Skamba šiurpiai? Alice Broadway knyga "Ink" buvo karščiausia Londono knygų mugės naujiena YA grupėje. Knyga skirta jaunimui ir lyginama su "Divergentės" serijos knygomis. "Ink" taip pat yra pirmoji serijos "Skin books" knyga. Leidykla "Alma littera" išleidžia ją pavadinimu "Juodvarnio žymė". Knyga pasirodys vasario mėnesį.

   Leidykla "Alma littera" vasario mėnesį išleidžia C. J. Tudor detektyvą "Kreidelių žmogus" ("The Chalk Man"). Vos tik pasirodžiusi knyga sulaukė didžiulio leidėjų dėmesio pasaulyje. Knyga lyginama su S. Kingo romanais ir prognozuojama didžiulė sėkmė 2018m. Jau žinau, kad tikrai ją skaitysiu.

   Pradžiuginsiu ir I. Allende gerbėjus. Vasario pabaigoje pasirodys naujausia autorės knyga "Vidury žiemos" ("In the Mids of Winter"). Trys žmonės, trys likimai, meilė ir nusikaltimas. Viskas, ko reikia gerai knygai.

Neringa Tik "Elenos istorija: labirintų paieškos"

   Ne kartą esu minėjusi, kad man labai patinka, kai knygos vaikams yra edukacinės. Mokinančios gyvenimo išminties, savęs pažinimo, lavinančios vaizduotę, saviraišką. O ar daug turime knygų, kurias skaitydami vaikai gali sužinoti apie Lietuvos istoriją? Ne vadovėlį, ne pratybas, bet vaikišką, nuotykių kupiną, knygą.
   Knygos "Elenos istorija: labirintų paieškos" atsiradimo istorija - išties įdomi. Nes tai visas projektas, kuris prasidėjo nuo noro supažindinti vaikus su šalies istorija. Taip Samantai, idėjos autorei, kilo mintis sukurti ne tik knygą, bet ir pirmą lietuvišką lėlę Eleną. Šviesiaplaukė, mėlynakė Elenytė, kuri taps pagrindine knygos heroje. Visos lėlės aprangos detalės yra sukurtos konsultuojantis su specialistais, pagal autentišką XVI a. dizainą. Labai gera idėja siekiant edukacijos ne tik skaitant, bet ir žaidžiant. Lėlę Eleną galima įsigyti ČIA. Pačią knygos istoriją sukūrė ir užrašė rašytoja, slapyvardžiu Neringa Tik.

   Tai knyga apie XVI a. Lietuvą, Barborą Radvilaitę, dvarus ir požemius. Elena - tipiška baltaplaukė lietuvaitė, kilusi iš vargingos šeimos, bet pilna gerumo, atjautos ir drąsos. Kartu su draugais nusprendusi surasti paslaptingus dvaro labirintus. Būtų neįdomu skaityti, jeigu jų kelionės nelydėtų pokštai, išdaigos, išdavystė ir išbandymai. Knygoje atskleidžiama ne tik to meto Lietuvos istorija, kultūra, bet ir draugystės svarba, pasitikėjimas. 

  Pabaigai norisi paminėti, kad man labai patiko knygos iliustracijos. Visiška nostalgija savo vaikystei. Priminė mano skaitytus vaikiškus žurnalus bei knygeles. Rekomenduoju, paskaitykit kartu su vaikais. Beje, "Tsatsa" tikslas - sukurti tokių knygų ciklą, tad tikėkimės sulaukti ir kitus laikmečius atspindinčių knygų.

B. A. Paris "Anapus uždarų durų"

"Baimė. Niekas negali jai prilygti. Man neapsakomai patinka, kaip ji atrodo, kaip jaučiama, kaip ji kvepia. O ypač man patinka baimės garsai" 

    Jis - dailus advokatas, ginantis moteris, patyrusias smurtą šeimoje, nepralaimėjęs nei vienos bylos, be jokios juodos dėmės biografijoje. Ji - graži namų šeimininkė, besąlygiškai mylinti neįgalią seserį. Tiesiog tobula pora. Tobula santuoka. 

 Taip Džekas ir Greisė atrodo visuomenėje. Taip gali pasirodyti ir Jums. Bet kodėl tuomet Greisė negali niekur išeiti viena, neturi telefono, nutraukė visus ryšius su draugais ir, rodos, kiekvienas jos pasakytas žodis yra apgalvotas? 

   Visa istorija yra pasakojama dviem laiko perspektyvomis: anksčiau ir dabar. Nuo pagrindinių veikėjų pažinties iki to, kas vyko už uždarų namo durų. Iškart galiu atskleisti, kad tai nėra tipinė situacija apie fizinį smurtą šeimoje. Tai ne ta istorija, apie gerą vyrą, kuris išgėręs namie muša žmoną. To realaus, fizinio smurto knygoje praktiškai net nėra. Nes esmė ne tame. Baimė! Štai kas svarbiausia. Psichologinis smurtas, kito žmogaus laisvės suvaržymas, kontrolė. Mėgavimasis baimės kvapu ir garsais. Įtampa tvyranti ore, tavyje, name, rūbuose. 

   Autorė tiesiog meistriškai žaidžia skaitytojo jausmais. Tu pradedi nekęsti veikėjų, galvoti, ką darytum jos vietoje, analizuoji tokio elgesio priežastis. Pradedi atrasti simbolius knygoje, kuriuos autorė pasirinko neslėpdama ironijos. Tikrai sunku atsitraukti nuo knygos. Tokias istorijas man norisi perskaityti kuo greičiau, nes tiesiog nekantrauju sužinoti, kaip viskas baigsis. Paskutiniuose skyriuose aš perpratau autorės idėją apgauti skaitytoją. Mano spėjimas pasitvirtino, bet tai tikrai nesugadino pabaigos. 

   Kalbant apie pabaigą. Ji tiesiog tobula! Paskutinį puslapį skaičiau kelis kartus, nes negalėjau nesižavėti autorės genialumu. Vienas sakinys, vienas paprastas klausimas ir viskas susidėlioja į vietas. Kai nereikia dirbtinai šokiruoti skaitytojo, užtenka elementariausio skaitymo tarp eilučių.

   Labai rekomenduoju. Skaitykit, jeigu mėgstat psichologinius trilerius arba patiko tokios knygos kaip  "Dingusi" bei "Mergina traukiny". Beje, ką tik pasirodė ir antroji autorės knyga - "Palūžusi".

Knygų fetišas: Haris Poteris

   Kas mane skaito ir seka, žino, kad esu didelė Hario Poterio gerbėja. O jeigu aš ką nors mėgstu, tai vien knygų man neužtenka. Šį įrašą norėjau skelbti dar prieš šventes, bet ir gerai, kad nespėjau. Per tą laiką sulaukiau siuntinių, netikėtų dovanų, tai galėsiu dar daugiau parodyti. 
  Šios Kalėdos buvo tikros Hario Poterio Kalėdos. Praktiškai visos dovanos man buvo susijusios su HP. Ne tik gavau, bet ir dovanojau pati. O dabar noriu viską parodyti ir Jums.

       Kojinės, daug kojinių, jų tikrai niekada nebus per daug. Jau esu turėjusi ne vieną porą, jau spėjau ir sunešioti, tad labai džiaugiuosi tokia dovana.

   Pažadu, Jums tikrai kada parodysiu savo drobinių maišelių kolekciją. Kad ir kur keliaučiau, visada parsivežu nors vieną knyginį maišelį. Po švenčių kolekcija pasipildė dar dviem Hario Poterio maišeliais. Man tai geriausias vasaros atributas, kuomet įsimeti knygą, telefoną, piniginę ir keliauju į miestą.

    Šios šlepetės buvo dovana sau ir antrai pusei. Labai patogios ir jaukios. Jau esu turėjusi vienas, nešiojau, kol suplyšo ir jau nebeturėjo estetinio vaizdo. Bet juk tai HP, gaila buvo išmesti.

    Tikriausiai labiausiai lauktos lauktuvės ir labiausiai norėta HP atributika. Buvo ir juodos spalvos, bet ruda/ryža mano mėgstamiausia. Labai patogi, daug skyrių, kokybiška. Jau laukiu progos, kad galėsiu išeiti su ja.

    Manot vienų šlepečių man pakanka? Žinoma, kad ne. Dabar net būna, kad aviu tapkes pagal tos  dienos nuotaiką. O sportiniai bateliai laukia geresnių orų. Bent jau pavasario.

   Kadangi bliuzonai dideli, tai labai sunku gražiai juos nufotografuoti. Radau visiškai vienodas foto internete. Patogūs, švelni medžiaga. Jau žinau, kad neišlįs iš jų dar kelis mėnesius.

    Kai darbe pamačiau pas kolegę šias gertuves, pasakiau, kad noriu ir aš! Užsisakiau ir po mėnesio jau laikau savo rankose. Pirkau dvi, nes viena bus skirta kitai knygų ir HP gerbėjai.
  Puodeliai buvo geriausia mano švenčių staigmena ir dovana. Nuo sesės, kuri prisiminė, kaip vis zyziau, kad noriu HP puodelių. Beje, literatūrinių puodelių kolekciją taip pat kada parodysiu.

   Paskutinis, bet pats geriausias mano pirkinys - HP chalatas. Prisiekiu, nesu turėjusi švelnesnio ir minkštesnio chalato. Tai buvo mano dovana antrai pusei. Bet spėkit, kas nešioja?

  Tai tiek mano pirkinių ir dovanų. Tikiuosi, kad patiko. Jau klausėt manęs, kur galima tai įsigyti. Gaila, bet viskas pirkta ne Lietuvoje. Man tiesiog pasisekė, kad artimieji kaip tik buvo Anglijoje ir Olandijoje.

Caroline Mitchell "Liudininkė"

"Žaidimas prasideda. Patinka žaisti liudininkę? 

    Man patinka, kai knygos nėra tik papasakota istorija. Kuomet rašytojas turi tikslą ne tik išleisti knygą, bet ir siunčia socialinę žinutę. Būtent tokia yra Caroline Mitchell knyga "Liudininkė". Autorė - policijos tyrėja, dirbusi su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais žmonėmis. Nors ji pripažįsta, kad knygoje situacija yra kiek hiperbolizuota ir tiek visko nenutinka vienam žmogui, bet ragina kiekvieną, atsidūrusį panašioje situacijoje, kreiptis pagalbos.
    Knygoje tiek daug siužetinių linijų, tiek daug situacijų, šokinėjimo laike, kad net nežinau nuo ko pradėti. Iš pradžių viskas atrodo taip nekalta. Rebeka, kurios mama serga vėžiu, dalyvauja maratone.   Netikėta pažintis su Solomonu turėjo pakeisti jos gyvenimą. Ir pakeitė: mamos mirtis, santuoka, seksualiniai žaidimai, smurtas, žmogžudystė, liudijimas, kalėjimas, didžioji paslaptis, naujas gyvenimas. Sakiau, kad visko daug.
    Po 10 metų kalėjime, Solomonas trokšta tik vieno - atkeršyti Rebekai. Jai teks stebėti 10 nusikaltimų, už kiekvienus kalėjime praleistus metus. Dešimt pasirinkimų, kas nukentės: tavo artimas ar nepažįstamas žmogus. Užpulti senyvą kolegę? Nunuodyti vyro meilužę? Sunkiai sužaloti benamį? Viską sprendi tu!
    Tiek knygos siužetas, tiek pasirinktas nusikaltimų braižas skamba labai intriguojančiai. Ir iš knygos tikėjausi labai daug. Viskas man patiko, bet... būtent tos emocinės įtampos ir pritrūko. Kai skaitai ir negali patikėti tuo, kas vyksta. Kai nevalingai išpleti akis ir kraipai galvą. Pabaiga taip pat pakankamai nuspėjama.
    Jeigu tai būtų mano pirmoji, tokios tematikos skaityta knyga, sakyčiau viskas gerai. Bet jau turiu su kuo lyginti ir tikrai yra stipresnių knygų. Žinau, klausit, kokia ta geresnė knyga? Apie psichologinį smurtą šeimoje, nėra geresnės (man) knygos nei Elizabeth Haynes "Į tamsiausią kampą". Paskaitykit, tada tikrai suprasit emocinės įtampos reikšmę. Kai karas už lango gali prasidėti, o tu vis tiek skaitysi knygą.

Paul Kalanithi "Įkvėpti tylą"

"Išverskite mamai, kad jai liko gyventi apie du mėnesius. Jeigu Jums per sunku, mes pakviesim vertėją"

   Tikrai kiekvienas esame uždavę sau (ar kitiems) klausimą: ką darytumėte, jeigu žinotumėt, kad Jums liko gyventi tiek ir tiek laiko? Keliautumėt, leistumėt pinigus, būtumėt su artimaisiais? Tačiau šis klausimas, daliai žmonių, yra skaudi realybė. Citata, atsiliepimo pradžioje, neišgalvota, o pasakyta man.
    Paul Kalanithi - žymus neurochirurgas, talentingas, protingas žmogus, kurio karjeros aukštumos tik prasideda. Tačiau būdamas tik 36-erių išgirsta negailestingą diagnozę - 4 stadijos plaučių vėžys. Vienas tyrimas ir tu jau ne gydytojas, o pacientas. Visą gyvenimą skaitęs knygas, žadėjęs draugams parašyti savo, Paul'as suvokia, ką reiškia tokia liga ir knygos rašymo atidėlioti nebegali.
    Autobiografinėje knygoje "Įkvėpti tylą" - autorius dalinasi savo santykiu su liga, ryžtą dirbti toliau, meilę gyvenimui. Apie sunkumus santuokoje, susitaikymą su mirtimi ir gyvenimo prasmę. Jau knygos nugarėlėje galime perskaityti, kad ji nebuvo baigta. Paul'as miršta, o paskutinę dalį užbaigia žmona. Kai iš gyvenimo išeina tokie žmonės, pirmi jausmai - gailestis ir pyktis. Tokio talento ir proto neurochirurgai gimsta ne kasdien. Kiek dar kitų gyvybių jis būtų galėjęs išgelbėti! Kiek dar daug sudėtingų operacijų atlikti kitiems!
    Emociškai man tai buvo viena sunkiausių skaitytų knygų. Skaičiau ją ilgai, labai ilgai, gal mėnesį. Ne dėl to, kad prasta. Tiesiog reikėdavo pasiruošimo jai. Nes žinojau, kad pradėjusi skaityti, apsiverksiu kiekviename puslapyje tris kartus.
    Prisipažinsiu, man žmonos pasakojimo dalis patiko labiau. Gal, kad esu buvusi jos situacijoje, žinau, ką ji jautė ir kaip išgyveno. Viskas, kas aprašoma knygoje, būtent taip ir vyksta. Tas paskutinis artimųjų atsisveikinimas, paskutinis ligonio oro iškvėpimas, paskutinis atsisveikinimo bučinys. Ir dabar rašydama verkiu.
    Kai perskaičiau knygą, sakiau, kad bus sunku ją kam rekomenduoti. Kiekvienas turime savo rūpesčių, o dar skaityti apie tokias ligas knygose, tikrai ne visada norisi. Bet kai praėjo kiek laiko, viskas susigulėjo, sakau, kad skaitykit. Ypač rekomenduoju tiems, kurie yra išgyvenę panašią situaciją. Kartais nenorime ar neturime kam pasipasakoti, išsikalbėti. Laikome viską viduje. Knygos skaitymas gali būti kaip biblioterapija. Apmąstyti viską, išsikalbėti su savimi, galiausiai išsiverkti.