“Gyventi niekada nėra per vėlu, kaip ir per anksti”

    Mes visą laiką mokomės, dirbam, auginam vaikus, dar daugiau dirbam. Jaučiamės reikalingi, skubam, lekiam. Juk pailsėsim ir visas norimas knygas perskaitysim senatvėje.

    Kuomet esi jaunas, tikrai negalvoji, ką veiksi po 30 metų. Apskritai atrodo, kad tai tokia tolima ateitis, kuri niekada neateis. Bet ateina. Ir kas tada? Keturios sienos, vaistų dėžutė ir sofa? Ar po profesinio gyvenimo pabaigos ateina ir gyvenimo pabaiga?

    Tikrai ne. Apie tai ir yra informatikos mokslų daktarės Janinos Radvilės knyga. Senatvė nėra skaičiai pase, ji mūsų galvose. Tikslų siekimas, mėgavimąsis kiekviena diena, bendravimas, kelionės, meilė - niekam nėra per vėlu.

    Žmonės, gulintys mirties patale, gailisi kelių dalykų: kad gyveno kitų, o ne savo, gyvenimą, per mažai linksminosi ir per daug dirbo. Ir seneliai neturi uždirbti po butą kiekvienam anūkui.

Meilė sau negali turėti pabaigos. Ir tai nėra egoistiška. Knygoje autorė duoda labai daug patarimų, kaip mėgautis tuo laikotarpiu. Produktyviai praleiskite laiką su anūkais, nusipirkite pigią kelionę savaitgaliui Paryžiuje, planuokite savo dieną, pakelkite savo savivertę, užsiimkite mėgstamu hobiu. Tik susimildami, nebekelkite savo žemaičių blynų foto į FB. Tai niekam neįdomu. Patikėkit, knygoje tikrai netrūksta autorės ironijos ir humoro.

    Kuomet perskaičiau knygą, pagalvojau: va, tokio mąstymo senatvėje noriu ir aš, to vakarietiško požiūrio, o ne bambėjimo. Yra labai daug moteriškumo knygų jaunoms. Ir tikrai trūksta tokių knygų vyresnio amžiaus moterims. Tad savo kategorijoje, ši knyga tikrai verta dėmesio. Kalėdos artėja ir tai gali būti puiki dovana mamai, močiutei, uošvienei ar tetai.

Šarūnė Baltrušaitienė "Kaip zuikis jausmus pažino"

Liūdesys. Pavydas. Baimė. Pyktis. Džiaugsmas. 

    Visų pirma, aš labai mėgstu edukacines knygas vaikams. Knyga nėra tik užrašyti žodžiai ar juokingos istorijos. Ir jeigu tik yra galimybė, aš visada tėvams rekomenduoju rinktis tą knygą, kuri kažko mus išmokys, privers susimąstyti, kartu padiskutuoti.

    Antra, aš ilgai ir nuobodžiai galėčiau kalbėti (rašyti?) apie jausmų ir emocijų pažinimo svarbą. Ypač vaikų amžiuje. Blogų jausmų nėra, visi mes ir pykstam, ir verkiam, ir juokiamės. Svarbu mokėti juos įvardinti ir neslopinti.

    Todėl aš labai džiaugiuosi, kad atsirado lietuvės Šarūnės Baltrušaitienės knyga “Kaip zuikis jausmus pažino”. Tai istorija apie zuikį, kurį pagrobia varna ir tam, kad grįžtų namo, turi pereiti mišką. O jame sutikti gyventojai supažindina su skirtingu jausmu.

    Man labai patiko, jog po kiekviena istorija yra surašyti klausimai: “O kada tau būna liūdna?”, “Ar tu pavydi kam nors?”, “Kokie dalykai tau teikia džiaugsmo?”. Tad skaitant knygą kartu su vaiku, galima užvesti ilgiausią diskusiją.

    Tokios knygos vaikus moko ne tik emocijų pažinimo, bet ir empatijos. Kas irgi yra labai svarbu. Tad labai rekomenduoju šią knygą 4-6m vaikams. Beje, negaliu atsidžiaugti knygos iliustracijomis. Nuostabus Edgaro Straukos darbas,

Robertas Šarknickas "Šarkos sielos šauksmas"

   Knygos autorių pirmą kartą pamačiau TV ekranuose. Ir būna tokių žmonių, kurių realiai tu nepažįsti, bet jauti jų skleidžiamą šilumą. “Nu toks gerietis” - sakom kokiai draugei. Toks man atrodo ir Robertas Šarknickas. Žmogus, su kuriuo galėtum sėdėt prie kavos puodelio ir kalbėtis visą dieną. Ir kalbėtis nebūtinai tik apie gražius dalykus.

   “Šarkos sielos šauksmas” - aš nežinau, ar gali būti tinkamesnis pavadinimas šiai knygai. Kai skaitydama jauti kiekvieną to vaiko nuoskaudą, nubrauki kartu ašarą, kai tiesiog girdi tą tylų sielos šauksmą!

    Tai nėra romanas ar išgalvotos istorijos. Visa tai realybė ir vyko šalia mūsų. Gūdūs sovietiniai laikai, kuomet vaikų namuose dirbo kas norėjo ir kalbų apie pašaukimą darbui ar meilę vaikams net nebuvo. Apie berniuką, mėtomą tarp valdiškų įstaigų ir globėjų. Apie nuolatinį savęs kaltinimą, suaugusių smurtą, artimųjų ir meilės troškimą.

    Emociškai labai sunki knyga. Sunku skaityti apie vaiko norą prisišlapinti į lovą, kad niekas nemuštų (!?!) ar gulėjimą leisgyviui po mokytojo smurto. Bet verta. Tam, kad suprastumėm, kiek daug turime ir dar kartą apkabintume savo artimuosius.

    Kitas, man labai patikęs, dalykas knygoje - atleidimas. Taip, tai sunku. Bet verta dėl savęs. Knygos autorius po daug metų aplankė visas tas vietas, globėjus. Vienus rado gyvus, kitų - kapus. Ir iš to, kaip klostėsi tų negerų žmonių likimai, aš dar kartą supratau, kad lazda turi du galus. Banali tiesa, bet gyvenime už viską tenka susimokėti. Kartais net per skaudžiai.

    Užaugęs autorius tapo teatro ir kino režisieriumi, dviejų dukrų tėčiu, vyru ir seimo nariu. Ir būtent tokie žmonės, perėję tą pragarą, turėtų dirbti su socialiniais projektais. Kaip pats autorius teigia, lankydamas vaikų namus jis neveža jokių dovanų. Jie turi viską. Jis veža jiems apkabinimus ir meilę.

 

Numatoma išleisti arba leidyklų naujienos. I dalis

   Kadangi turiu galimybę anksčiau laiko sužinoti leidyklų naujienas, tai noriu jomis pasidalinti ir su Jumis. Iki šių metų pabaigos pasirodys nemažai gerų knygų. O dar daugiau naujienų laukia ir kitąmet. Knygų mugė vis artėja, o iki jos leidyklos stengiasi nudžiuginti savo skaitytojus. Tad pradedam.

   Donna Tartt - amerikiečių rašytoja, išgarsėjusi savo knyga "Slapta istorija", kurią rašė net 9 metus. Apie ją jau rašiau ČIA. Ir iki šiol ši knyga yra mano TOP10 geriausių skaitytų knygų, kurią nuolat rekomenduoju. Ilgą laiką autorė nieko nerašė, o jos asmeninis gyvenimas - dar viena slapta istorija. 

   2013 m. pasirodė trečioji autorės knyga - "The Goldfinch". Kuri 2014m. laimėjo Pulitzerio premiją už grožinį kūrinį. Leidykla "Alma littera" nusprendė išleisti šią knygą pavadinimu "Dagilis". Knyga pasirodys kitąmet. Labai jos laukiu ir tikrai planuoju skaityti. 

   Pristatinėti jums Herbjorg Wassmo, manau nereikia. Jos Dinos trilogiją jau skaitė daugelis. Aš lygiai taip pat. Man labai patinka stiprios moterys knygose. Tokios kaip Dina. Neseniai leidykla "Alma littera" perleido visą trilogiją minkštais viršeliais. Įdomu kodėl? Nes kitąmet pasirodys ketvirta knyga ir jau bus tetralogija. Originalus knygos pavadinimas - "Den som ser", lietuviškas dar nežinomas. Pagrindinė knygos veikėja jau bus Dinos anūkė. Tokia pat stipri, valdinga ir tuo pačiu trapi moteris. Beje, autorė lapkričio 11 dieną atvyksta į Lietuvą. Tiksliau į skaitymo festivalį "Vilniaus lapai". Nepraleiskite progos pamatyti H. Wassmo.

   Kuomet Kazuo Ishiguro tapo šių metų Nobelio premijos laureatu, laukiau, kuri leidykla bus pirmoji, pakartojusi jo knygų leidimą. Pirmą kartą jas išleido "Alma littera", dabar perleis "Baltos lankos". Ir kas nustebino, kad jos buvo suplanuotos leidybai, dar net netapus jam laureatu. "Dienos likučiai" pasirodys jau šiemet. "Neleisk man išeiti" - tikriausiai kitąmet. 

  Aš pamenu, kada buvo šio autoriaus bumas ir visi skaitė jo knygas. Aš likau prie tų, kurios planavo, bet taip ir neperskaitė. Tad dabar tikrai, kurią nors vieną, skaitysiu. 

   Dinah Jefferies skaitytojams jau žinoma iš knygų "Šilko pirklio dukra" bei "Arbatos plantatoriaus žmona". Jeigu dar neskaitėt, tai būtinai tą padarykit. Kiek teko diskutuoti apie šią knygą, dar negirdėjau nei vieno blogo atsiliepimo ir drąsiai visiems rekomenduoju. Aš jau juokauju, kad leidykla man turėtų mokėti procentą už kiekvieną parduotą autorės knygą. 

   Tikėkimės dar šiemet pasirodys ir trečioji knyga "Prieš liūtis" ("Before the Rains"). Kaip ir pirmąsias, ją išleis leidykla "Baltos lankos". Tikiuosi bus tokia pat gera knyga. 

   Paula Hawkins literatūros pasaulyje išgarsėjo savo knyga - "Mergina traukiny". Manau pritarsit man, Lietuvoje ji taip pat buvo tarp populiariausių ir skaitomiausių knygų. Ypač pasirodžius filmui, tuo pačiu pavadinimu. Todėl daugelis jos gerbėjų laukė antrosios knygos. Ir sulaukė. Leidykla "Baltos lankos" greitu metu išleis "Into the water". Užsienio skaitytojų atsiliepimai labai įvairūs. Nuo liaupsų iki kritikos, jog antroji knyga silpnesnė. Kaip ją priims lietuvių skaitytojai - pamatysim. Aš skaičiau "Mergina traukiny", patiko, bet negaliu sakyti, kad žiauriai, imkit visi ir skaitykit. Yra ir stipresnių tokio žanro knygų. 

   Autorė labiausiai išgarsėjo po knygos "Bel Canto" išleidimo. Už šią knygą ji buvo apdovanota PEN/Faulkner bei Orange prize premijomis. Naujausia jos knyga "Commonwealth" tapo New York times bestseleriu. Lietuviškas viršelis atrodys kaip originalus, išleidžia "Baltos lankos", o pavadinimas - "Vieningieji".  

   Knygoje aprašoma jautri, galinga dviejų šeimų saga, apimanti penkis jų gyvenimo dešimtmečius. Šeimų istorija, kurią lydi kaltė, meilė, atsakomybė bei vienovė. Aš labai mėgstu šeimos bei kelių kartų sagas. Tad tikrai skaitysiu ir šią knygą. 

   Jodi Picoult gerbėjams - džiugi žinia. Po ilgos pertraukos, leidykla "Alma littera" išleidžia naujausią autorės knygą - "Maži svarbūs dalykai". Knyga tikrai pasirodys dar iki Kalėdų. Šį kartą autorė nagrinėja rasizmo, tolerancijos problematiką. Knygoje bus daug rašoma apie nėštumą, gimdymą bei komplikacijas, tad tikrai nerekomenduoju jos skaityti besilaukiančioms. Plačiau apie knygą galite paskaityti autorės puslapyje ČIA.

Lavija Šurnaitė "Optimizmo genas"

   

   Žinot, aš niekada nebuvau moteriškumo knygų gerbėja. Visos tos pasakos - aš karalienė, išlaisvink savo vidinę dievaitę, kaip tapti dama, tu deivė - man tikras seilėjimąsis. Ir tokias knygas apeinu ratu. Bet....
  Darbe pristatinėjau knygų naujienas. Taip į mano rankas pateko Lavijos Šurnaitės knyga "Optimizmo genas". Ir negaliu atsidžiaugti, kad ją perskaičiau. Skaičiau - šypsojausi, pasakojau kitiems - šypsojausi iki ausų. Visiška optimizmo bomba. Kaip pokalbis su drauge.
   Kaip atpažinti toksiškus žmones, pasitikėjimas savimi, sportas, PMS siaubai, komplimentų magija, patrauklumas sau, liemenėlės nusisegimo menas, seksas, herojės tarp mūsų - tai tik maža dalis temų, nagrinėjamų knygoje. Trumpai, aiškiai ir taikliai.
   Būna knygų, kurias skaitai ir pritardama linksi galvą. Taip, aš irgi namie sėdžiu neplauta galva (nes niekas nemato), neskutau kojų (antra pusė išvykus, kas čia jas glostys). Taip, grįžus namo aš noriu tik vieno - chalato ir nusimesti liemenėlę (laisvė papams!). O per PMS galėčiau suvalgyt pusę McDonald'o meniu. Smagu, kai supranti, kad tu tokia ne viena. Bet požiūris "ai, juk niekas nemato" - po knygos skaitymo tikrai pasikeičia.
   Šį rytą, gerdama kavą, pradėjau komplimentu sau. Ką darysiu ir likusį mėnesį. Kasdien. Prasivaliau savo FB draugų sąrašą, grįžtu į sporto klubą, o vakarui suplanuota filmo "Laisvės puslapiai" peržiūra.
   Šioje srityje dviračio neišrasi. Bet prisiminti primirštus, paprastus mažus dalykus tikrai verta. Atrasti laiko sau ir pasimėgauti mažais stebuklais. Išbandykite laiškų terapiją, nusipirkite naujus apatinius, pasakykite komplimentą draugei, jei reikia pakeiskite darbą. Tiesiog skirkite laiko SAU!
   Labai rekomenduoju perskaityti šią knygą. Padovanok ją sesei, draugei, būsimai nuotakai, dukterėčiai. Nes jos to vertos! O aš būtinai skaitysiu ir pirmą autorės knygą "Maži įpročiai - dideli pokyčiai".

Rebeka Una "Labas, aš Tadas"

   Kai perskaičiau Rebekos Unos knygą "Labas, aš Tadas", pasijutau labai sena. Jau nebe mano laikai su Pepe, Karlsonu ar Pifo nuotykiais. Viskas taip greit keičiasi.
  Knyga, talpinanti visas šių dienų aktualijas ir madas. Kas yra pagrindiniai veikėjai? Mama - vegetarė, sportuojanti, gerianti žalius kokteilius, besidominti ekologija ir rašanti knygas. Vyrai - patėvis ir du tėčiai, kurių vienas emigravęs į Airiją. Vaikai - mintinai mokantys lietuvišką repą, žiūrintys filmukus per youtube, o Švarcnegeris jiems senis. Nieko neprimena?
   Elzė - klasės naujokė, paskelbusi visiems karą. Taip sukeldama visų, ypač Tado, įsiūtį. Juk mergaitės negali kariauti! Gali ir dar kaip. Ir ne tik apmėtyti vandens bombomis.
   Autorė pristatydama knygą, nuolat mini, kad ji gimė iš jos pačios kasdienybės. Stebint savo vaikus, draugus, artimuosius. Ir tas labai jaučiasi. Gal todėl knyga ir atrodo sava bei artima. Aš ją pavadinčiau lietuviška "Nevykėlio dienoraščio" versija. Knyga apie vaikiškas išdaigas, draugystę bei kasdieninį gyvenimą. Labiausiai rekomenduočiau 7-10 metų vaikams. Kurie knygoje atpažins save.