Camilla Läckberg "Pamokslininkas"

Žanras:  detektyvas
Originalus pavadinimas: Predikanten
Puslapių skaičius: 376
Leidykla: Tyto alba, 2012
Vertė: Vytenė Muschick
Leidyklos dovana
Perskaityta 2013 05 15
Pažintis: antroji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 5/5

"Diena žadėjo būti gera"

    Detektyvų karalienė grįžo! Ir grįžo su karščiu dvelkiančia antrąja knyga "Pamokslininkas". Tas pats Fjelbakos miestelis, tas pats žurnalistės Erikos bei policininko Patriko tandemas, senos ir naujos žmogžudystės, šeimą gaubiančios paslaptys.

    O šeimos paslaptys man patinka. Ypač jei jos siekia kelis dešimtmečius ir senų kartų klaidos neleidžia vaikaičiams ramiai gyventi. Tik tegul tokios istorijos vyksta knygose, o ne realiame gyvenime. Tokia situacija knygoje, kuri nutiko Hultų šeimoje, labai geras pavyzdys, kaip kiekvienas žodis turi galią. Kokios žalos gali padaryti vaikų, anūkų sureikšminimas lakios vaizduotės pagalba. Kas iš tikro slepiasi po religinio fanatizmo kauke? Ir kaip lengvai išorinis saugumas gali būti sugriautas. 

   Man patinka ir didelis autorės dėmesys personažų charakteriams. Skirtingi, gerai apgalvoti, su ryškiomis charakterio savybėmis. Bėda tik su vardais. Bet čia jau mano bėda, nes nesuprantu, kodėl  veikėjams reikia parinkti panašius vardus, kai yra tokia pasirinkimų galybė. Johanesas, Johanas, Jorgenas. Perskaitai ir galvoji, kuris čia: tėvas, brolis ar sūnus?

    Nors vietomis siužetas atrodė nuspėjamas, tačiau C. Läckberg  tikrai sugeba skaitytoją pavedžioti už nosies. Aš skaičiau ir laukiau pabaigos. Tik dėl to, kad beprotiškai norėjosi sužinoti žudiko motyvus. Ir tai ką gavau, mane tikrai nustebino ir likau patenkinta tokiu autorės sprendimu. Man ši knyga buvo netgi įdomesnė nei pirmoji "Ledo princesė". 

   Beje, kaip manot, kas sieja mane ir C. Läckberg ? Ne, aš nedalyvauju šokių projekte ir nerašau detektyvų (nors norėčiau). Mus sieja bendra mėgstamiausia knyga - D. Tartt "Slapta istorija", kurią autorė mini dažname interviu bei rekomenduoja perskaityti. 

  O aš rekomenduoju perskaityti ir šią knygą. Ypač jei norisi gero, skandinaviškai ramaus detektyvo be šiurpių scenų. Aš tikiuosi, kad pasirodys ir trečia autorės knyga lietuvių kalba.