Emily Brontë "Vėtrų kalnas"

2012 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis

Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: Wuthering heights
Puslapių skaičius: 324
Leidykla: Alma littera, 2009
Vertė: Česlovas Rimkus
Perskaityta 2012 04 01
Knyga nuosava
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 5/5


 "Ir jeigu tu viliesi, kad aš nesuprantu, tu kvaila; jei manai, kad mane galima paguosti meiliais žodžiais, tu – idiotė; o jeigu įsivaizduoji, kad aš kentėsiu nekeršydamas, tai labai greitai įsitikinsi, jog yra priešinga"

   Prieš rašant šios knygos atsiliepimą, kažkodėl nusprendžiau pažiūrėti žodžio "klasika" reikšmę. "Svarbūs, reikšmingi, pavyzdiniai literatūros kūriniai" - taip rašoma žodyne. Tuomet dar kartą supratau, kodėl ši knyga yra neblėstanti klasika. Kad kartais autoriui užtenka parašyti vieną gerą romaną, jog būtum pripažintas ir skaitomas dar šimtus metų. Net jei pati autorė netrokšta populiarumo ar didelio dėmesio.  
  Kai prisiskaitai visokių prietaringų puikybių, džeinių eir, čiauškučių ar autorės kitos sesers primityvių istorijų, tai imdamasi tokią knygą, tikiesi kažko panašaus. Nelaimingo gyvenimo, šiek tiek pasispardymo prieš sutiktą dailiai nuaugusį jaunuolį, tam tikrų pagalių kišimo į jų meilę ir, žinoma, laiminga pabaiga. Ir staiga tu skaitai šią knygą, lauki, kol viskas pradės krypti į gerąją pusę. Geriečiai laimi, blogiečiai ne ir panašiai. Bet su kiekvienu puslapiu viskas verčiasi aukštyn kojom. Su kiekvienu sakiniu vis daugiau intrigų, mirčių, skaudžių žodžių bei poelgių. 
  Tad apie ką šį istorija? Ramų Ernšo šeimos gyvenimą pakeičia netikėtai jų šeimoje atsiradęs Hitlifas - juodbruvas, nežinomos kilmės, kaip dabar pasakytume sunkaus charakterio vaikas. Ir niekas nė nenumanė, jog šis vaikis pakeis ne tik Katerinos ir Hindlio, bet ir visos giminės gyvenimus. Kas atsitinka tarp Katerinos ir Hitlifo? Žinoma meilė! Tačiau Katerina nėra tik nuolanki, geraširdė, gerai išauklėta panelė. Pasitaikius progai, ji pasielgia pagal sociumo nerašytus įstatymus - iškeičia meilę į aprūpintą, turtingą, prabangų ir ramų gyvenimą su Lintonu. Po mįslingo Hitlifo dingimo, kurį laiką viskas ramu. Tačiau jis grįžta. Ir ne vienas, o su tikslu. Tada ir prasideda visas smagumas...
   Asmeniškai man, Hitlifo sukurtas portretas, vienas įtaigiausių, svarbiausių ir įdomiausių, kokius yra tekę skaityti. Ir tai nėra tik graudi gražuolės ir pabaisos istorija. Ir ne meilė ar kerštas joje svarbiausia. Ir pagrindinė mintis ne oj kaip negalima keršyti ir šitiek ilgai laikyti pyktį.  Prigimtis! Štai kas svarbiausia. Apnuoginta, tikrų tikriausia žmogaus prigimtis. 
  Kas mane knygoje stebino? Tiek daug mirčių. Ne žmogžudysčių, o ankstyvų ir dažnų kaip lapų kritimas rudenį, skaičiumi galinti pralenkti kai kuriuos šių laikų detektyvus.
  Mano nuomone, šis romanas brandžiausias iš visų trijų seserų kūrybos. Ir įdomiausias, ir daugiausiai įtraukiantis, ir labiausiai vertas skaityti daugiau nei vieną kartą. Rekomenduoju perskaityti visiems, o aš knygą dedu į "mėgstamiausios" lentyną.

Jane Austen "Puikybė ir prietarai"

2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis

Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: Pride and prejudice
Puslapių skaičius: 352
Leidykla: Charibdė, 2009
Vertė: Jūratė Juškienė
Knyga nuosava
Perskaityta: 2012 01 29
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 4/5



"Yra labai nedaug žmonių, kuriuos aš tikrai myliu, ir dar mažiau tokių, kuriuos gerbiu. Kuo ilgiau aš stebiu pasaulį, tuo mažiau esu juo patenkinta"
    

   Žymiausias J. Austen romanas "Puikybė ir prietarai" skaitytojų rankas pasiekė tik 1813m., nors knyga buvo baigta rašyti 17 metų atgal. Žinant to meto moterų padėtį visuomenėje, nenuostabu, jog J. Austen savo knygas leido anonimiškai. Pirmą kartą šios knygos rankraštį leidyklai pristatė autorės tėtis, tačiau jis vis tiek buvo atmestas. Deramo dėmesio J. Austen kūryba nesulaukė ir dar ilgą laiką po mirties. Neseniai, Lindsay Ashforf, J. Austen biografijos autorė, pateikė naujų faktų, jog rašytoja buvo nunuodyta arsenu. O šiais metais „Sotheby’s“ surengtame aukcione nebaigto J. Austen romano rankraštis buvo parduotas už 1,6 milijono JAV dolerių.
  "Mylinti širdis yra visų žinių pradžia" - šie T. Carlyle ištarti žodžiai puikiai apibūdina knygoje aprašytą situaciją.  Anglija, XIX a., Benetų šeimoje augančios penkios seserys. Fanatiškos jų mamos pagrindinis tikslas ir problema - kuo greičiau ir, žinoma, naudingiau ištekinti savo dukras. Nieko nuostabaus, kad seserys žavi aplinkinius. O ypač išdidi, turinti tvirtą nuomonę, požiūrį Elizabet. Jos užsispyrimas neišblėsta ir susipažinus su ponu Darsiu. Patraukliu, turtingu, tačiau aikštingu išpuikėliu. Išankstinis priešiškas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, trukdo pasiduoti tikriems meilės kerams. Kuriems vėliau tenka sprogti kaip muilo burbului.
    J. Austen romanų moterys - savarankiškos, protingos, nebijančios aplinkinių nuomonės moterys. Tokia buvo ir Elizabet. Ir vyrą ji pasirinks tą, kurį nori ir myli, o ne pagal išskaičiavimus.Vyrų ir moterų santykių psichologija, analizavimas - autorės arkliukas. J. Austen niekad taip ir neištekėjo bei  mirė skaisti (jeigu tikėsime jos biografais). Tad kaip galima joti ant arklio, jeigu niekad jo neturėjai, pagalvosite Jūs? Kai kurie mano, kad jos kūryba buvo nerealizuotų savo gyvenimo lūkesčių sublimacija. Kiek tame tiesos - neaišku. 
   Kuo toliau, tuo labiau man pradeda patikti knygose aprašomas XIX a. Man patinka visos tos karietos, dvarai, suknelės su penkiais pasijoniais. Arbatėlių gėrimas bibliotekoje iš porcelianinių puodelių. Britiškas jumoras, ironiški dialogai. To laikotarpio kalbos manieros, mandagūs žodžiai ir kreipiniai į šeimos narius. Buvo tiesiog žavu skaityti Elizabet ir Darsio pasižodžiavimus, ironijos strėles vienas kitam.
   Rekomenduoju perskaityti šią knygą visiems. Kad ir dėl bendro išprusimo. Klasika yra klasika. Su ja daug nepasiginčysi. Arba patiks, arba ne. Tik knygos viršelis vienas klaikiausių lietuviškų knygų istorijoje.

Erich Maria Remarque "Trys draugai"

2012 m. rugsėjo 28 d., penktadienis

Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: Drei Kameraden
Puslapių skaičius: 503
Leidykla: Tyto Alba, 2008
Vertė: Vytautas Petrauskas
Knyga nuosava
Perskaityta 2012 09 26
Pažintis: trečioji autoriaus skaityta knyga
Vertinimas: 5/5


   "Meilė - nuostabus daiktas. Bet vienam kuriam visada atrodo, kad ji per ilgai užtrunka.<…> Bet juk be meilės žmogus - tai tik atostogaujantis lavonas”

    "Jeigu tau pakeliui sugestų mašina. Jeigu naktį neturėtum kur miegoti. Jeigu atsitiktų kokia bėda. Ar tu turėtum draugų, kurie tau padėtų? Bet kokiu atveju, bet kokiomis sąlygomis. Be išlygų, be atlygių. Aš turiu. O tu?" - klausinėjo kartą manęs draugas. Skaitydama šią knygą, prisiminiau mūsų pokalbį ir dar kartą sau bandžiau atsakyti į šiuos klausimus.
   Tokie draugai buvo ir pagrindiniai knygos "Trys draugai" veikėjai - Robertas, Otas ir Gotfrydas. Trys, po karo, grįžę draugai. Visi skirtingi, bet turintys bendrą praeitį ir patirtį. Karo, kuris sugriovė jų gyvenimo pagrindus, paliko žiaurius prisiminimus ir vienintelis jų gyvenime pastovus dalykas - tvirta draugystė. Tiesa, knyga galėtų vadintis ir "Keturi draugai". Negi galima pamiršti knygos viršelyje pavaizduotos mašinos "Karlo"? Kuris draugams buvo ne mažiau svarbesnis nei jie patys vienas kitam.
   "Nuostabi meilės ir draugystės istorija" - tokiais žodžiais galėčiau apibūdinti šią knygą. Taip, kaip gi be meilės. Juk nebūsim tie atostogaujantys lavonai. Vokietijos širdyje, Berlyne, siaučiant pokario laikotarpiui, nedarbui, suirutei gimsta nuoširdi ir tyra dviejų žmonių meilė. Roberto ir Patricijos, švelniai vadinamos Pat. Šiek tiek keista, kai visus tuos gražius meilės žodžius girdi iš vyriškos pozicijos. Patricija Holman - tikra moteriškumo bei švelnumo įsikūnijimas. Kartu jie patyrė ir gražiausias, ir liūdniausias akimirkas. Pastabesnis skaitytojas jau knygos pradžioje turėtų perskaityti tarp eilučių, kad šioje taurioje istorijoje ne viskas bus gražu. Tos kalbos apie krečiamą šaltį, mieguistumą, kvėpavimą. Visos gražios meilės istorijos baigiasi tragiškai. 
   Jeigu "Triumfo arkoje" veikėjai gėrė kalvadosą, "Juodajame obeliske" vyną, tai šios knygos gėrimas - romas.  Daug romo! Kaip ir pokerio, mašinų ar muštynių. 
   Jei atvirai, prieš pradėdama skaityti knygą, tikėjausi, kad joje bus daugiau karo aprašymų, prisiminimų,PSS, taip būdingo buvusiems kareiviams. Vis to buvo mažiau, tačiau knyga prastesne tikrai netapo. Visa ta melancholiška istorija apie gyvenimo praradimus, laikinumą, džiaugsmus, kad ir trumpalaikius, negali nesižavėti. Rekomenduoju perskaityti visiems E. M. Remarque gerbėjams ir tiems, kurie dar nesimėgavo jo kūryba.
  

Knygų iššūkiui 9 mėnesiai!

   Iki Knygų iššūkio pabaigos liko trys mėnesiai ir kelios dienos. Ar dar nepamiršot apie jį? Kaip sekasi skaityti knygas iš sąrašo? Tikiuosi, kad gerai. Nors kiek peržvelgiau dalyvaujančių sąrašus, spėju bus ir jo neįveikusių (tikiuosi tarp jų manęs nebus). Viena dalyvė jau pasitraukė savo noru ir paprašė išbraukti iš sąrašo.
   Aš šiuo metu esu perskaičiusi 5 knygas. Jau atidėjau visas kitas norimas perskaityti knygas į šalį ir planuoju skaityti tik iššūkio knygas. Norėjau pradėti skaityti I. Allende "Dvasių namai", bet paskolinau kolegei (kuri skaito lėtai), tad teko imtis kitos, ne iš sąrašo, knygos. S. Rushdie "Vidurnakčio vaikai" skaito dar kita kolegė, tai vėl negaliu jos pradėti. Šiandien parsisiunčiau "Erškėčių paukščiai" audio knygą ir bandysiu klausytis darbo metu. 
   Beje, užbaigti iššūkį tikrai verta, nes mano planuose dar daugiau siurprizų Jums, ne tik pagrindinis prizas. Metų pabaigoje sužinosite ir apie 2013 m. Knygų iššūkį. Kuris tikrai bus, tik ..... tegul kol kas lieka mažytė paslaptis.

Trečiadienio konkursas: piktogramos III

2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

  Sveiki. Su Jumis dar vienas "Trečiadienio konkursas". Šį kartą taip pat prisiminsime jau spręstą užduotį - piktogramas. Konkursą skiriu knygoholikei Rimai, nes tai jos mėgstamiausia užduotis :) 
   Tiems, kurie apie piktogramas išgirdo pirmą kartą, primenu, jog vienas paveikslėlis - vienas knygos pavadinimo žodis. Žemiau nuotraukose matysite tris paveikslėlius, tai reiškia, kad knygos pavadinimą sudaro trys žodžiai. Palengvinimui pasakysiu, kad kreipkit dėmesį ir į užrašus :) Manau, kad nebus labai sunku. Jūs turėsite atspėti 4 knygų pavadinimus. 
   Atsakymus siųskite adresu asskaitau@gmail.com iki pirmadienio, spalio 1 dienos. Burtų keliu dviem dalyviams atiteks jų pasirinktos knygos. Nepamirškite jos paminėti. Linkiu visiems sėkmės!



Išsirinkite knygą, kurią norėtumėt gauti laimėjimo atveju

Filomena Taunytė "7 nuodėmės ir 12 ligų"

2012 m. rugsėjo 25 d., antradienis


Žanras: publicistika ir medicina
Puslapių skaičius: 406
Leidykla: Tyto Alba, 2006
Knyga nuosava
Perskaityta 2012 09 23
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 4/5



"Nugriebojus pradėjo reikalauti žuvies, tvirtindamas, kad joje esąs fosforas sėkmingai kels potenciją. - Kokią potenciją?Nuo fosforo ne stojasi, o šviečia, - atšovė išmintingoji moteris"
     
    Šeimai nesutverta vyriausia gydytoja Lietuvoje - taip save apibūdina  F. Taunytė. Šešių knygų autorė, sulaukianti ne tik pagyrų, bet ir prieštaringų vertinimų už gana griežtus ir tiesmukus pasisakymus. Man ją matyti tekdavo per TV, kalbančią kokia intriguojančia tema arba per Knygų mugę, tiksliau stebint ilgą žmonių eilę su jos knyga rankose, laukiant parašo. Tad pasitaikius progai, nusprendžiau ir aš perskaityti nors vieną jos knygą. 
  Ar galėtumėt išvardinti septynias didžiąsias nuodėmes? Aš irgi neprisiminiau, jog tai puikybė, rūstumas, pavydas, paleistuvavimas, tingėjimas, godumas, persivalgymas ir persigėrimas. Ir visos jos sukelia daugybę ligų. Knygoje autorė pasakoja, kaip atsikračius šių nuodėmių, sustiprėja ne tik mūsų sveikata, bet ir siela.
  Perskaičiusi knygą, susidarė įspūdis, kad pagrindiniai vaistai nuo visų (beveik) ligų yra trys: dėlės, klizma ir vanduo. Taip, perskaitėte tikrai teisingai. Dėlių, nors gydytojai vis dar vertina skeptiškai,  pakeisti negali jokie brangiausi vaistai. Jos puikiausiai tiks turintiems problemų su kraujotaka, nes dėlės skystina kraują. Klizma tikriausiai tinka visų ligų atvejais. Susirgai sloga, angina, bronchitu, skrandžio problemos? Tegul klizma kurį laiką pabūna geriausiu tavo draugu.  Ir galiausiai vanduo. Labai norėčiau pasiklausyti A. Čekuolio ir F. Taunytės diskusiją, kiek vis gi reikia per dieną išgerti vandens. A. Čekuolis teigia, kad 2l vandens per dieną gėrimas yra tik verslininkų prasimanymas, kad galėtų kuo daugiau jo parduoti. Knygos autorės nuomone, be vandens nei dienos. Geriausiai jei vieną dieną per savaitę pabadautume, išgerdami 4-5l vandens. Arba kas tris mėnesius badautume 7-10 dienų. Vandenį galima paskaninti citrina. Apskritai, badavimas mus visiems labai naudingas. Kelis knygos skyrius skaičiau su šypsena veide, autorei rašant apie kalinių streikus dėl prasto maisto. Ir tegul nevalgo, tegul pabadauja, jiems tai tik į naudą. Organizmas išsivalys, protas prašviesės, gal nebenusikals.
   Knygoje rasite tikrai nemažai įdomių ir gerų patarimų. Nesudėtingų ir kasdieniškų. Kai kas jau buvo žinoma, kai kas visiškai nauja ir negirdėta. Perskaičiusi apie greipfruto naudą, jau kitą dieną jis buvo mano pirkinių krepšyje. 
  Patiko ir rašymo stilius, lengvai juntama ironija, cinizmas. Tik knygoje man pasirodė per daug politikos ir sekso revoliucijos hiperbolizavimo. Toks jausmas, kad didžiausia gyvenime problema yra politikų lovos reikalai. Ir kurios partijos nariai pakeitė daugiau žmonų. Aplink tik seksas, seksas ir dar gėjai niekadėjai. "Esu seno auklėjimo, į davatkystę linkusi pertvarkų niekinama Lietuvos pilietė"- taip apie save kalba autorė ir galiu pritarti kiekvienam jos žodžiui.
  Žinot kas man labai patiko? Jog autorė, minėdama žinomus žmones, nerašo jų tikrų pavardžių. Pakeičia jas, bet taip, kad vis tiek gali suprasti, kas jie. O Jūs ar suprastumėt, kas yra Prudis Nikovas, Nelaba Čiovienė, Paulas Slauskas, Kubas Bilius arba Glavis Veckas? 
  Šioje šalyje tikrai nėra vietos senukams - pagalvojau skaitydama eilinį pasakojimą, kaip valkatos/paaugliai/narkomanai apiplėšė autorę ar jos draugę. Negi tikrai taip blogai Lietuvoje? Rodos tik iškiši koją iš namų ir užpuola kas nors atimti paskutinių 5 litų. 
   Alų gerti sveika, pramisti už šešiasdešimt litų per mėnesį įmanoma, išvaryti velnią taip pat. Netikite? Perskaitykite šią knygą ir įsitikinsite tuo patys.
  

"Trečiadienio konkursas: gimtadienis" rezultatai

2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

  Sveiki! Bergene tikra bobų vasara. Pagaliau galima išlįsti iš botų.
  Pirmiausiai visiems labai, labai ačiū už linkėjimus ir sveikinimus gimtadienio proga. Daugiausiai linkėjot ilgų gyvavimo metų, idėjų ir kūrybiškumo. Pasistengsiu viską įgyvendinti ir dar ilgus metus jus džiuginti kaip Jūs džiuginat mane. 
  O dabar metas praėjusios savaitės konkurso "Gimtadienis" rezultatų skelbimui. Žinojau, kad bus tokių dalyvių, kurie viena užduotimi neapsiribos ir išspręs visas tris. Tokios buvo dvi mano nuolatinės skaitytojos Edita ir NSt. Ačiū Jums, jūs tikros šaunuolės. Buvo nemažai dalyvių, kurie išsprendė ir po dvi užduotis. Tad rezultatus skelbsiu kiekvienos užduoties atskirai. Iš viso gavau 20 laiškų. Buvo ir teisingų, ir neteisingų atsakymų. 1 užduotį "Knygos" išsprendė 2 žmonės. Anksčiau minėtos Edita ir NSt. Abi jo buvo teisios. Teisingus atsakymus matote žemiau nuotraukose.


   2 užduotį "Rašytojai" išsprendė 15 skaitytojų. Teisingai atsakė 13 dalyvių. Teisūs buvo tie, kurie parašė šias pavardes: Ričardas Gavelis, Daiva Vaitkevičiūtė, Herkus Kunčius ir Icchokas Meras.
  3 užduotį "Pirmieji sakiniai" sulaukė 10 dalyvių atsakymų. Ir visi buvote teisūs. Atsakymai turėjo būti tokie: A. Golden "Geišos išpažintis", E. M. Remarque "Juodasis obeliskas", C. McCullough "Erškėčių paukščiai" bei G. Orwell "Gyvūlių ūkis".
  O dabar smagiausias metas - prizų dalinimas! Iš viso burtų kelių buvo išrinkti keturi nugalėtojais. Šią savaitę pasisekė Kristinai, Enidai, Sonatai ir Eugenijai. Sveikinimai! Kristinai atitenka T. Harris knyga "Avinėlių tylėjimas", Enidai atitenka Y. Scheuber knyga "Olga", Sonata galės skaityti L. Tuck knygą "Naujienos iš Paragvajaus". Eugenija taip pat norėjo knygos "Olga", tačiau Enida buvo išrinkta anksčiau, tad Eugenija galės rinktis iš likusių knygų. Su visomis nugalėtojomis susisiekta asmeniškai. Ačiū visiems dalyviams ir iki kito trečiadienio konkurso! 

Ekranizacija: Sofi Oksanen "Valymas"

2012 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis

  
   Šio mėnesio pradžioje kino ekranuose pasirodė suomių filmas pagal žymios rašytojos Sofi Oksanen knygą "Valymas". Man ši knyga buvo praeitų metų atradimas ir tikrai rekomenduoju ją perskaityti. Atsiliepimą galite paskaityti ČIA. Lietuvių kalba neseniai buvo išleista ir kita autorės knyga - "Stalino karvės".
  Filmas 2013 metų Oskarų apdovanojimuose pretenduoja į nominaciją „Geriausias filmas užsienio kalba“. Tikėkimės, kad jam pavyks nugalėti kitus konkurentus. Oficialų filmo puslapį rasite ČIA  ir kviečiu visus pažiūrėti filmo anonsą.



Jurgis Kunčinas "Tūla"

2012 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis


Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 234
Leidykla: Tyto Alba, 2007
Knyga nuosava
Perskaityta 2012 09 21
Pažintis: pirmoji autoriaus skaityta knyga
Vertinimas: 5/5




"Kartais man atrodo, kad tave, Tūla, aš pats susigalvojau - iš tikrųjų tavęs nė nebuvo. Susikūriau  iš oro, vandens, dumblių, žiežirbos ir negarsaus grumėjimo už Vilniaus kalvų."

   "Knygos autorius tikrai lietuvis? Nėra žodžio "vertė"? Tikrai? Ar tikrai?" - tokius klausimus užduodavau sau skaitydama šią knygą. Ši knyga kažkas nuostabaus. Tikras deimančiukas lietuvių literatūroje. Žinau, sakysit, o ką mes, lietuviai, jau tokie prasti, kad negalim parašyt gerų knygų? Galim ir dar kaip galim. Tiesiog labai gera jas atrasti.
  Vilniaus tematiką savo kūryboje mėgo ne tik R. Gavelis. J. Kunčinos romano herojus, autoriaus alter ego, bevardis valkata, girtuoklis, klajojantis po senamiesčio gatveles, Užupį, Onos, Bernardinų bažnyčias. Tai miestas sugeriantis visą jo liūdesį ir skausmą. Neatsiejama asmenybės dalis, kaip ir meilė Tūlai. 
  O kas ta paslaptingoji Tūla, per visą pasakojimą ištarusi vos kelis sakinius? Turėtų būti kažkas dieviško, jeigu tikėtume kiekvienu pagrindinio veikėjo žodžiu apie ją. Tik viena savaitė, septynios dienos kartu ir tavo gyvenime atsiranda prasmė. Jų susitikimai visuomet apgaubti paslapties ir laikinumo baime. Jų veiksmai kalba daugiau nei patys žodžiai. Kuomet nei vieta, nei laikas, nei žmonės tampa nebesvarbūs. 
  Šioje knygoje nerasite konkretaus siužeto. Tai tiesiog minčių, vaizdinių ir jausmų samplaika.  Neįtikėtina, svaiginanti ir tragiška meilės istorija. Skaitydama aš tiesiog žavėjausi rašymo stiliumi. "Visur jo žodis liejasi itin laisvai, šmaikščiai, žaismingai, be sunkios vidinės įtampos ir stilizacijos pastangų" - taip šią knygą apibūdino Vytautas Kubilius ir galiu pritarti kiekvienam jo žodžiui. Knygoje tiek daug skausmo, tiek liūdesio, tiek emocijų. Kiekvienas žodis joje taip išjaustas, taip išgyventas. Raidės per puslapį bėga tarsi vanduo. Ir tu geri kiekvieną žodį, kiekvieną sakinį, puslapį. Geri ir vis tiek dar trošku. Viskas atrodo ir artima, ir tolima. Nejučia ir pati pradedi idealizuoti Tūlą.  "Čia ilsisi Tūla, Dievas žino jos tikrąjį vardą" - tik pačioje pabaigoje, kai scenos uždanga nusileidžia, mes pamatome žemiškesnį, realesnį jos vaizdą. 
    Aš likau tiesiog sužavėta šia knygą. Ir visiems, kurie dar jos neskaitė, labai, labai rekomenduoju. Knyga keliauja į "mėgstamiausios" lentyną ir tikriausiai bus šių metų atradimas. Ir pabaigai kviečiu paklausyti pagrindinių veikėjų dažniausiai klausomos dainos.  


100knygu.lt naujovės

2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

  "100knygu.lt" vasarą tikrai neatostogavo ir prieš kelias dienas pristatė mobilią aplikaciją knygų skaitytojams. 
  Visi, kurie turi išmaniuosius telefonus, nuo šiol knygų šimtuką, recenzijas, tinklaraščių įrašus ir kitas naujienas, galės rasti šioje programėlėje. Mobiliąją aplikaciją nemokamai galite atsisiųsti iš „Google Play“ arba „Apple AppStore“ parduotuvių. 

Tea Obreht "Tigro žmona"

2012 m. rugsėjo 20 d., ketvirtadienis

Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: The Tiger's Wife
Puslapių skaičius: 368
Leidykla: Baltos lankos, 2012
Vertė: Vidas Morkūnas
Knyga nuosava
Perskaityta 2012 06 11
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 4/5


    Tea Obreht buvo septynerių, kai teko palikti gimtąjį Belgradą. Norėdami išvengti Jugoslavijoje prasidėjusio karo, kartu su mama ir seneliais  gyveno Kipre, Kaire, kol persikėlė į JAV, kur iki šiol ir gyvena. 2011 m. pasirodęs debiutinis autorės romanas "Tigro žmona" įnešė tikrą vėjo gūsį į literatūros pasaulį. Knyga ilgą laiką buvo perkamiausių knygų sąraše, pelnė vieną svarbiausių literatūrinių apdovanojimų "Orange prize for fiction", o autorė tapo jauniausia premijos laureate per visą istoriją.
  Kritikų nuomone ši knyga ypatinga tuo, jog neturi nieko bendro su tipiškais imigrantų prisiminimų ar biografijos knygomis. Autorė aprašo įvykius savo tėvynėje, kurių pati tiesiogiai nepatyrė. Siurrealistine, magiška, simbolių kalba. Romano veiksmas vyksta bevardėje Balkanų šalyje, miestuose ir kaimuose, kurių pavadinimų nerasite nei viename žemėlapyje. Tikriausiai net vietiniams gyventojams būtų sunku atspėti, kur vyksta pagrindiniai aprašomi įvykiai. Aišku tik viena, Obreht rašo apie Jugoslavijoje vykusį karą, kuris šalį padalino į atskiras valstybes. Knygoje daug užuominų į istorinius įvykius, tačiau autorė specialiai maskuoja skirtumą tarp realybės ir vaizduotės.
  Jauną gydytoją Nataliją ir jos senelį siejo ne tik giminystė, bet ir ypatingas tarpusavio ryšys, supratimas, bendros paslaptys bei ritualai. Išvykusi į misiją, ji sužino, kad senelis mirė paslaptingomis aplinkybėmis. Natalija stengiasi atkurti paskutines senelio dienas ir atskleisti jo mirtį gaubiančias paslaptis. Natalijos ir senelio ryšys knygoje nėra vien tik fikcija. Realybėje autorė tai pat palaikė glaudžius santykius su seneliu. Sukrėsta jo mirties ji ir parašė šią knygą bei dedikavo Štefanui Obrehtui.
  Daugelis skaitytojų šią knygą lygina su G. G. Marquez'o kūryba, kiti teigia, kad ji turi ir E. Kusturicos filmams būdingo šarmo. Būtent E. Kusturicos 1995 m. pasirodžiusiame filme "Underground" pirma scena prasideda nacių zoologijos sodo bombardavimu. Kilusios panikos metu, gyvūnai ištrūksta į laisvę. Lygiai taip pat, išgalvotame Galinos kaime, pasirodo ir T. Obreht tigras.
  Vaikystėje senelis Nataliją vesdavosi į zoologijos sodą, niekada nesiskirdavo su R. Kiplingo "Džiunglių knyga" bei pasakodavo jai istorijas. Klajodama po jo mirties labirintus, siedama realybę su senelio pasakojimais, Natalija sužino apie jo ieškotą bemirtį žmogų ir išgirsta stulbinančią istoriją apie tigro žmoną.  Kaime atsiradusį tigrą ima globoti kurčnebylė mergina.
  "Tigro žmona" - meistriškai parašytas siurrealistinis romanas, kuriame susipina magijos, folkloro, mistikos pasauliai. Autorės vaizduotė tiesiog gundančiai ekstravagantiška. Balkaniškai chaotiška, dramatiška, tačiau su šviesia ir viltinga tikrove.
   Skaitydami šią knygą galėsite mėgautis kiekvienu sakiniu, kiekviena sukurpta istorija. Man ypač patiko siužetinė linija apie nemirtingą žmogų. Stiprūs, tačiau tuo pačiu kiek keisti ir savotiški personažai. 
   Knyga man tikrai patiko. Skaitydama kažkodėl vis prisimindavau S. Winman knygą "Kai dievas buvo triušis". Nors tiek veikėjai, tiek siužetas, tiek pasakojimo stilius yra visiškai skirtingas. Tačiau man jas sieja emocijos. Ta pati jausena, kilusi perskaičiusi abi knygas. Tai nėra ta knyga, kurią norėčiau kada nors perskaityti antrą kartą, bet pirmą - tikrai rekomenduoju.

Trečiadienio konkursas: gimtadienis

2012 m. rugsėjo 19 d., trečiadienis

   Šiandien "Aš skaitau" švenčia savo 2 gimtadienį! Ta proga paruošiau Jums šiokių tokių siurprizų. Juk švęsti turime visi!
   Šiam kartui Jums sugalvojau net tris užduotis. Nebijokite, visų spręsti tikrai nereikės. Tiesiog vieni labiau mėgstate spėlioti viršelius, kiti aprašymus. Tad kiekvienas galėsite pasirinkti, kas Jums labiau patinka. Tokio pobūdžio užduotis jau esam sprendę anksčiau, tad neturėtų būti sunku.
 1 užduotis - "Knygos". Jums jau gerai žinomas viršelių spėliojimo būdas. Visas knygas vienija bendra detalė - knyga. Pagal ją turėsite atspėti, kokios knygos slepiasi. 2 užduotis - "Lietuvių rašytojai". Jums bus pateiktos užuominos apie keturis lietuvių rašytojus. Turėsite atspėti, kas jie tokie. Ir 3 užduotis - "Pirmas sakinys". Iš pateiktų keturių pirmų sakinių, turite atspėti, kokia tai knyga.
  Kaip ir minėjau, nereikia spręsti visų trijų užduočių. Pasirinkite vieną, atsakykite ir galėsite rungtis dėl prizų. Atsakymus siųskite adresu asskaitau@gmail.com iki pirmadienio, rugsėjo 24 dienos. Burtų kelių bus išrinkti nugalėtojai. O dabar žadėti siurprizai! Gimtadienio proga galėsite rinktis iš 8 knygų, o nugalėtojais taps net 4 teisingai atsakę dalyviai. Linkiu visiems sėkmės ir labai lauksiu Jūsų laiškų!

Viršeliai


 Rašytojai

1. Aš esu vienas žymiausių Lietuvos prozininkų, dramaturgų. Mano kūryba pasižymi analitiniu mąstymu. Esu laimėjęs Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinę premiją. Kas aš?
2. Aš esu ne tik prozininkė, bet ir žurnalistė. Idėjos kūrybai man ateina iš realybės. Esu sukūrusi ne vieną scenarijų lietuviškam serialui. Kas aš? 
3. Aš esu Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Dramaturgas, prozininkas ir eseistas. Esu laimėjęs šiuolaikinės dramaturgijos konkurso antrąją premiją. Kas aš?
4. Mano kūryba buvo išversta net į tadžikų kalbą. Mano tėvai buvo žydai, po kurių mirties augau lietuvių šeimoje. Esu laimėjęs Žemaitės literatūros premiją, o prieš kelis metus buvau apdovanotas kultūros ir meno premija. Kas aš?
Pirmas sakinys

1. "Vieną 1936 metų pavasario vakarą, kai aš buvau keturiolikmetis berniūkštis, tėvas mane nusivedė į šokių vaidinimą Kijote."
2. "Saulė tvieskia antkapių firmos "Heinrichas Krolis ir sūnūs" kontoroje.""
3. "Tūkstantis devyni šimtai penkioliktųjų gruodžio aštuntą Megei Klieri suėjo ketveri metai."
4. "Fermeris Džonsas, Sendvario savininkas, užrakino nakčiai vištides, bet langelius užšauti pamiršo - mat buvo gerokai įkaušęs."

Išsirinkite knygą, kurią norėtumėt gauti laimėjimo atveju


 

Rūta Šepetys "Tarp pilkų debesų"

2012 m. rugsėjo 17 d., pirmadienis

 Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: Between Shades of Gray
Puslapių skaičius: 336
Leidykla: Alma littera, 2011
Vertė: Lina Būgienė
Knyga nuosava
Perskaityta 2012 08 07
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 4/5


"Ar jums kada teko spėlioti, ko verta žmogaus gyvybė? Mano brolio gyvybė tą rytą tebuvo verta kišeninio laikrodžio."

    Ką amerikietė gali parašyti apie Sibiro tremtį? Pasirodo gali. Ir dar gali taip, kad knyga verčiama į 27  kalbas bei nominuojama prestižiniam vaikų literatūros apdovanojimui.
   Rūta Šepetys - jauniausia lietuvių pabėgėlio duktė, įkvėpta tėvo patirties nusprendė parašyti romaną apie skaudžiausią Lietuvos istorijos laikotarpį - trėmimą.
   Istorija pasakojama jaunos, meniškos sielos Linos lūpomis. Naktį įsiveržusios  sovietų policijos ištremta kartu su mama ir broliu. Knygoje man labai patiko, kad Lina visus patirtus skaudžius įvykius pavaizduoja savotišku būdu. Juos tiesiog nupiešdama. Taip jos tėtis, kalintis atskirai, galės suprasti, kur jos yra ir kas joms nutiko. 
  Aš nesu didelė tokios tematikos knygų gerbėja. Ir šią knygą nusprendžiau perskaityti tik dėl staigaus jos išpopuliarėjimo bei kitų atsiliepimų, kurie nuteikė gana skeptiškai. "Lietuviai nebuvo tokie draugiški ir geri", "nenatūralūs, vadovėliniai personažai", "trūksta autentiškumo" - tokiais žodžiais šią knygą apibūdino kiti skaitytojai. Ką tokiu atveju reikia daryti? Skaityti ir tuo įsitikinti pačiai.
   Knyga skirta vaikams ir paaugliams, todėl kažko įmantraus ar sudėtingo nesitikėkite. Tiesiog paprasta kalba, lengvu stiliumi aprašomi liūdni įvykiai. Tiesiai šviesiai, be jokių užuolankų ar nutylėjimų. Sofi Oksanen sugebėjimui aprašyti šį laikotarpį tikrai neprilygsta. Veikėjų charakteriai gal kiek ir persūdyti, bet įtaigūs. Kaip ir daugelyje knygų, neapsieita ir be meilės linijos, kuri man pasirodė šiek tiek nenatūrali ir nuspėjama. Aprašomų įvykių aptarinėti manau net neverta, visi žinome, kokie baisūs dalykai tuomet vyko. Žmonių sugebėjimas nepasiduoti sunkiausiu metu, didžiulis optimizmas, patriotiškumas tikras neišsemiamas šaltinis. Ir nors mane sunku skaitant sugraudinti, prisipažinsiu, vienoje vietoje tikrai išspaudžiau ašarą. Tik niekaip neapsisprendžiu, patiko man pabaiga ar ne. Kiek saldoka, holivudiška, bet manau kitaip baigtis ir negalėtų.
  Labai nustebau, kai sužinojau, kad knyga versta iš anglų kalbos. Taip, nereikėtų stebėtis, autorė gimė bei užaugo Amerikoje. Bet vis tiek keista matyti žodį "vertė" prie tokio lietuviško vardo ir pavardės.
  Ar man patiko knyga? Tikrai taip. Ar skaityčiau antrą kartą? Tikrai ne. Bet būtinai įtraukčiau į privalomą moksleiviams perskaityti knygų sąrašą. Ir pabaigai pažiūrėkite video, kuriame apie knygą pasakoja pati autorė. Atkreipkite dėmesį su kokiu užsidegimu ji apie tai kalba.


"Trečiadienio konkursas: įdomūs faktai" rezultatai

  Štai ir baigėsi šios savaitės konkursas, kurio tema buvo "Įdomūs faktai". Ačiū visiems nuolatiniams dalyviams, kurie su atsakymais parašo ir ilgiausius laiškus. Daugelis rašėt, kad konkursas buvo įdomus ir nelabai sunkus.
  Iš viso gavau 17 laiškų. Sveikinu, visi atsakėte teisingai. O teisingi atsakymai turėjo būti tokie: Lewis Carroll, Franz Kafka, Charles Dickens bei Oscar Wilde.
  Burtų keliu buvo išrinkti du nugalėtojai. Šią savaitę pasisekė Gretai ir Erikai. Sveikinu! Gretai atitenka K. Alvtegen knyga "Išdavystė", Erika galės mėgautis J. Harris knyga "Penki ketvirčiai apelsino".  Su nugalėtojomis susisiekta asmeniškai. Ačiū visiems dalyviams ir iki kito trečiadienio konkurso, kuriame bus labai daug staigmenų.

CopyRight © | Theme Designed By Hello Manhattan