Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 303
Knyga nuosava
Perskaityta: 2011 01 14
Leidykla: Žaltvykslė, 2006
Pažintis: antroji autoriaus skaityta knyga
Vertinimas: 4/5
Kaip bebūtų keista, šiuo rašytoju susidomėjau gulėdama Egipto paplūdimyje. Kuomet susipažinau su viena lietuvių dailininke ir ji, prigulusi šalia mano krėslo, atsivertė "Kelias atgal" ir pradėjo pasakoti apie nuostabias jo knygas. Tuo metu dar nesirgau ūmia knygų liga ir nesupratau, ko čia visi su tuo Remarku "suskydo". Tuomet pažadėjau sau, kad perskaitysiu ir aš nors vieną jo knygą, pažiūrėsiu, kur jo tas "gerumas". Pažintį pradėjau nuo tikriausiai garsiausios ir labiausiai skaitomos knygos "Vakarų fronte nieko naujo". Pamenu perskaičiau per porą vakarų, likau tokia sužavėta, kad nutariau skaityti visas jo knygas.
Kai eilėje laukia galybė knygų, tai antrą pasimatymą rašytojui paskyriau tik šiemet. Ir likau šiek tiek nuvilta. Keletą kartų jau norėjosi knygą atidėti, kartais jau skaitydavau tik tam, kad neliktų "graužtuko". Kodėl? Nes ši knyga pasirodė per daug melancholiška, per daug rami ir liūdna. Nors kitąvertus, ar Remarkas galėtų rašyti kitaip?
Pagrindinė knygos tema - lenktyninko Klerfė ir džiova sergančios Lilianos meilės istorija. Skaudi, kantri, pamokanti ir mirtį nešanti istorija. Būtent mirtis kartu su veikėjais keliauja per visą knygą ir kelia gyvenimo vienatvės, prasmės, egzistencijos, meilės klausimus.
"Mes pasmerkti mirčiai. Bet ne tik mes. Ir kiti taip pat! Visi! Visi! Tik mes žinome tai, o kiti dar ne"
Užliūliuojanti knyga, kartais raminanti, verčianti plaukti pasroviui kartu su veikėjais. Kur gyvenimas vyksta "ten žemai" arba "ten aukštai", kur kartais geriau slapčia išlenkti stikliuką, nei gulėti lovoje, kaip liepė slaugytoja. Ar leisti pingius gražiausiom retro suknelėm, nei taupyt senatvej.
Dar vienas pastebėjimas, jog skaitant kitas knygas, visada matau galvoje vaizdą. Matai veikėjus, vietas, spalvas, kartais net užuodi kvapą. O šioje knygoje, kad ir kaip stengčiaus, vaizduotėje nesugebėjau pamatyt nei vieno veikėjo, jokių detalių, jokio vaizdo. Niekaip negalėjau net suprast, kiek veikėjams buvo metų (kažkodėl man atrodė, kad tai svarbu).
Perskaičius knygą, skyriau jai 3 balus, tačiau praėjus kuriam laikui ištaisiau į 4. Už pabaigą, už nuoširdumą ir tikrumą, kad ir kokia melancholiška ji bebūtų. Ir pažado skaityti kitas jo knygas nelaužysiu, lentynoje ilgai jau stovi "Trys draugai".
Remarkas man vienas iš mylimiausių autorių ir deja jis,kaip ir dauguma autorių, turiu gerų ir ne tokių gerų knygų. Būtent ši man yra viena iš prastųjų.. ji kažkuo priminė vieną iš pirmųjų jo knygų "Stotis ties horizontu", taip pat apie lenktyninką. Ši knyga ir pirmoji "Gema" man yra lyg pirmi jos prisvilę blynai, ne tokios geros, tačiau po "Vakarų fronte nieko naujo" kažkoks persilaužimas, knygos, bent jau man ,tampa daug įdomesnės. Na "Vakarų fronte.." turbūt garsiausia jo knyga, mokykloje mus visus supažindina su ja, bet man ji toli gražu ne geriausia. Įdomesnė "Kelias atgal" ji kaip tęsinis, nors herojai kiti, t.y. kiti vardai ( jeigu skaitysi daugiau jo knygų manau pastebėsi,kad herojų portretai labai panašūs) bet pasakojimas kas vyko toliau,po pirmo pasaulinio karo, kaip jaunuoliai vėl prisitaikė prie visuomenės. "Daungus neturi išrinktųjų" man vėl toks kaip nuklydimas.. bet po jos visos knygos man įdomios. "Trys draugai" būtent ta, kuri paskatino domėtis Remarku, "Juodasis obeliskas" - puiki,fantastiška knyga. "Naktis Lisabonoje" taip pat įtraukianti. Na žodžiu, puikus autorius :) ir tikiuosi , kad nenustosi jį skaičiusi :)
AtsakytiPanaikintiRemarque.. Pats pradėjau nuo Trijų draugų, tai buvo prieš kokį amžių. Ir ilgą laiką nieko jo neskaičiau. Kodėl? Bijojau, kad kitos knygos nebus tokios geros, norėjau laikytis Remarką tokį, koks jis pasirodė skaitant Tris draugus. Išties, tai viena geriausių apskritai kada parašytų knygų apie draugystę. Jei penkiabalei sistemoj ją reikėtų vertinti, balų vertinimo skalę nubraukčiau ir tiek. Ji neįvertinama.
AtsakytiPanaikintiReikėtų jums perskaityti Remarko "Juodąjį obeliską".Labai gera knyga:)
AtsakytiPanaikintiAčiū visiems už atsiliepimus, tikrai skaitysiu kitas Remarko knygas ir aprašysiu čia :)
AtsakytiPanaikinti"Vakaru fronte nieko naujo ir Laikas gyventi,laikas mirti" suejo laaabai gerai.Dabar pradejau Trys draugai.Na kazkaip jin sunkiau man kramtosi,bet manau bandysiu ja iveikti :)
AtsakytiPanaikintiNes su viena is pirmiau paminetu knygu pradzioj vidutiniskai sekesi,taciau veliau itrauke :) Deja pabaiga ziauruma :( Na bet..
Tai mano mėgstamiausias rašytojas. Skaičiau keletą jo knygų. Už knygą "Vakarų fronte nieko naujo"kur kas labiau patiko "kelias atgal" ir "laikas gyventi ir laikas mirti", o"triumfo arkoje" sužavejo kuriama ateinančio naujo karo nuotaika. "Naktis Lisabonoje" pasirodė ne tokia gera kaip pastarosios. Na ir žinoma " trys draugai" ir "juodasis obeliskas" - šedevrai. Po pastarūjų dviejų knygų baisu ką nors pradėti skaityti, kad nepatirtum nusivylimo. Apskritai visos knygos ir veikėjų portretai panašūs. Visi sakiniai ir pastraipos, vosuose kūriniuose, pulsuoja išmintimi. Fantastiškas autorius.
AtsakytiPanaikintiSkaitant Erich Maria Remarque kyla pojūtis, kad tu su autorium esi labai panašus ir mąstai, jauti, žvelgi į viską identiškai! Kiekvienas jo puslapis vertas perskaityti dar ir dar kartų ir rėkti iš visos širdies: VA BŪTENT! VA TAIP GYVENIME IR VYKSTA! Šis mano literatūros meilės pradas pripildo jo knygų puslapius begalinės ironijos, saviironijos ir kaipgi be melancholijos. Prieš dvidešimt minučių KATIK KATIK baigiau skaityti ,,Juodąjį Obeliską" ir ši knyga yra viena stipriausių jo knygų!!! Pirmąją Jo knygą man padovanojo krikštamotė, TRYS DRAUGAI ir perskaitęs ją supratau, kad aš su Remarque jaučiame tą patį, mąstome tą patį ir gyvename tuo pačiu ir užsidegiau aistra perskaityti visas jo knygas, nes jo veikalai - tai tikras heroinas, - skaitai ir nuolat juokies iš jo dramatiškų egzistencijos išvadų! Esu skaitęs: TRYS DRAUGAI, TRIUMFO ARKA, VAKARŲ FRONTE NIEKO NAUJO, JUODASIS OBELISKAS. Sąraše kita knyga - Naktis Lisabonoje.
AtsakytiPanaikinti