Sofi Oksanen "Valymas"

Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 304
Knyga nuosava
Perskaityta: 2010 11 24
Leidykla: Versus Aureus
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 5/5

                            Ar jūs tikra, drauge Alyde?

    Tikriausiai pirmą kartą man trūksta žodžių norint parašyti atsiliepimą. "Mandrai" parašyti nemoku, o pasakyti apie knygą patiko/nepatiko būtų tolygų jos įžeidimui.
   Tai istorija apie dviejų moterų likimus, kurie taip glaudžiai susipynė, jog nulėmė ir tolimesnių kartų gyvenimus.
  Estija, pokario metas, nepriklausomybė, NKVD, komunizmas. Ir šalia plaukianti istorija apie žmonių pardavinėjimus, prostituciją, žiaurumą, smurtą. Knygoje labai įtaigiai sukurtas stiprios, geros ir tuo pačiu žiaurios, sukeliančios gailestį moters - Alydės portretas. Kurios didžiausia nuodėmė - meilė sesers vyrui. Ar išduotumėt seserį vardan meilės? Ar toji meilė verta tokios aukos?
  Kita auka knygoje - Zara. Deja, ne meilės. Ką išgyvena seksualinę prievartą patyrusi mergina? Kas jos laukia po to? Ar mes turime atlikti bausmę už šeimos narių praeityje padarytas klaidas?
   Visai nesistebiu, kad šis romanas vadinamsas niūriu ir tamsiu. Autorė puikiai aprašė to meto laikotarpį, be jokių pagražinimų ir bandymu pateisinti. Skaičiau ir žavėjausi rašymo stiliumi, sakinių struktūra, sugebėjimu pastebėti kiekvieną detalę. Rodos net nukritęs saulėgrąžos lukštas gryčioje ant žemės, turi gilią prasmę knygoje. Net sunkiai pastebimos musės ant viršelio reikšmė paaiškėja perskaičius knygą.
Skaitant pirmą kartą jutau, kad norisi knygą taupyti. Rodos perskaitai 10psl. ir junti jau gavusi tos dienos gero skaitymo gurgšnio. Bet tuo pačiu ir negali atsitraukti nuo knygos, perskaitai iki skyrelio pabaigos ir galvoji: "Na dar vieną paskaitysiu". Taip nesugebėdama taupyti, vakar vienu prisėdimu ir užbaigiau pusę knygos.
   Spėju daugelį gali išgąsdinti knygos tematika, pokaris, Estija, politika ir pan. Tačiau nemeskit knygos vien dėl to, nes tai tik įtaigiai sukurta aplinka, kuri kaip simbiozė dera su moterų likimais. Mane iš dalies net žavėjo, jog knygos aplinka artima mums, ir Vilnius paminėtas. Kaip toje patarlėje "savi marškiniai, arčiau kūno".

   Kiti neima šios knygos į rankas dėl pavadinimo, mat asocijuojasi su išvalymu, abortu. Man, skaitant knygą, tokios asociacijos visai nekilo. Pati Sofi knygos pavadinimą aiškina taip:

„Žmonės visuomet stengiasi apsivalyti“, – šitaip knygos pavadinimą aiškina knygos „Valymas“ autorė – ekscentriška, suomiškas ir estiškas šaknis turinti Sofi Oksanen.
Valymas – Stalino aukų trėmimas į Sibirą. Išsivalyti pirmiausia siekia prievartą, smurtą ir kaltę patyrę asmenys.

   Kritikai manė, kad šiemet būten ši rašytoja gaus Nobelio premija. Aš nesupykčiau, jeigu ji būtų gavusi, ir net nesistebiu, kodėl knyga išversta į 26 kalbas, bei gavusi daugybę kitų apdovanojimų. 

   Didelis pliusas leidyklai Versus Aureus, jog nepabijojo leisti tokios knygos. Tikrai lauksiu ir kitų vertimų. O viršelio įtaigumas neišpasakytas tiesiog. ČIA galite pamatyti kitomis kalbomis išleistus viršelius. Mano nuomone, lietuviškas geriausias ne tik tarp jų, bet ir apskritai, visų Lietuvoje išleistų knygų. 

  Kalbant apie vertimą, priekaištų neturiu. Tačiau, nedidelis minusas redaktoriams už paliktas spausdinimo klaidas bei vertimų žymėjimą. Tiksliau jo nebuvimą. Perskaitai sakinį estiškai, verti knygos galą, ieškai vertimo - nėra. Kito sakinio jau yra, galiausiai net nebeskaičiau vertimų. Yra įprasta, kad verčiami žodžiai, sakiniai pažymimi žvaigždute kokia ar skaičiumu.

   Tačiau nepaisant visko, rekomenduoju šią knygą visiems, geros literatūros megėjams. Kaip atgaivą, naujo oro gurgšnį, kaip pavyzdį kokia turi būti gera, įtaigi ir paveikianti knyga. Dedu ją į savo "rekomenduoju" bei "mėgstamiausios" lentyną.