Knygos ausyse

2010 m. spalio 30 d., šeštadienis

   Tikriausiai skaitot mano blog'ą ir galvojat: "Na šita tikrai jau pamišus dėl knygų" :D Žinau, žinau, ne kartą jau girdėjau, kaip ir siūlymus gydytis nuo knygų priklausomybės. Na bet ką galiu padaryt, kad man patinka ne tik knygos, bet ir viskas, kas su jomis susiję. Radusi internete pavyzdžių, užsimaniau ir aš turėti tokius knygynius auskarus. Gaminimo proceso nemačiau, o galutinį rezultatą galėjau įvertinti tik jau sumokėjus pinigus ir laikant auskarus rankose. Jausmas lyg nešiočiau ausyse Irvingo "Kol tave rasiu". Sunkūs ir per dideli. Todėl dabar ieškau kitos auksarankės, kuri galėtų pagaminti kitokius.


Not made in LT

Šiandien į dienos šviesą lendą skirtukai, kurie pagaminti ne Lietuvoje. Vieni parvežti lauktuvių, kiti buvo kaip dovana. Taigi rodomės:

Šie skirtukai atkeliavo iš Norvegijos, nuo mano knygų draugės, kuri taip pat kolekcionuoja skirtukus ir neseniai sukūrė jiems blog'ą. Skirtukas su žirafom vartosi ir matosi kaip jos žiaumoja :) Antras - medžiaginis briedis


Kuo pavirto "Katinėlis ir gaidelis"

2010 m. spalio 29 d., penktadienis

   Šiandien man vėl kūrybinė diena. Tokia knygų mylėtoja, o neturiu namie nei vienos knygų atramėlės, angliškai vadinamų "bookends".  Galima jų nusipirkti, pasiūlos yra galybė, bet juk įdomiau pasigaminti pačiai, net nenuskriaudžiant savo piniginės :)



 Atramėlių gamybai reikės: 

* dviejų vinilinių plokštelių;
* klijų, žirklių;
* keturių jūsų pasirinktų paveikslėlių (aš rinkausi rašytojų)
* knygų, kurias remsite;
* ir viskas.









Book boxes

2010 m. spalio 27 d., trečiadienis

Atrodo kaip knygos, bet ne knyga. Gali atsiversti, bet ne puslapį. KAS? :) Dar viena nuostabi namų dekoracija knygų mylėtojams. Kaina šiek tiek kandžiojas, apie 40 dolerių. Bet manau, kad pasitelkus kūrybiškumą, dekupažo priemones galima pasigaminti ne ką prastesnes dėžutes. Gal yra norinčių man pagaminti? Kalėdos artėja, o ir skirtukai man jau nebetelpa :)


Kylie Stillman book art

   Na visi knygų mylėtojai, vėl šaukit, kad gadinamos knygos :) Ne tik aš mėgstu "skaptuoti" knygas. Kylie Stillman padaro tikrus meno kūrinius knygose, dažniausiai naudodama gamtos motyvus, čia tau ne kaktusą pasodint :) Daugiau jos darbų galite pamatyti ČIA



And the winner is...

2010 m. spalio 25 d., pirmadienis

   Nuostabus rytas, nuostabi diena, nes sulaukiau žinių, kad laimėjau knygą :) Versus Aureus leidykla skelbė konkursą, kuriame reikėjo paminėti kokį nors faktą apie suomių rašytoją Sofi Oksanen.  Burtai lėmė, kad jos knyga "Valymas" atiteko būten man. Dėl ko beprotiškai džiaugiuosi ir dėkoju Knygų žiurkėms, kad "supažindino "mane su šia rašytoja. Perskaičius jų knygos recenziją likau sužavėta ir bet kokiu atveju būčiau pirkusi šią knygą. Kažkokia knygynė nuojauta kužda, kad tai bus labai gera knyga. Nors viešai skelbiau, kad mano dabar skaitomų knygų krūva nepasipildys naujomis, bet negalėjau gi numatyti tokio atvejo :)  Tad laukiu atkeliaujančios knygos ir kibsiu į skaitymą. Atsiliepimo ilgai laukti manau neteks :)


Nugarėlių haiku

   Pirmiausiai ši mintis kilo Knygų žiurkėms. Ir šis sumanymas mane tiesiog sužavėjo. Dabar kiekvienas gali pasijusti tikru poetu. Iš knygų pavadinimų galima sukurti nuostabiausias eiles. Vėliau leidykla "Tyto alba", paskelbė konkursą, jame reikėjo iš jų leistų knygų pavadinimų sukurti haiku. Pagauta įkvėpimo sugalvojau tris ir laimėjau knygą (beje, nuostabią poezijos knygą). Prisiminkim mano senuosius bandymus:




 Rožės vardas – juodoji knyga,
Ragana ir lietus – dešimt
Jūs irgi taip manėte?

Plastic bookmarks

2010 m. spalio 23 d., šeštadienis

Šiandien parodysiu savo turimus plastikinius skirtukus. Visi pirkti ne Lietuvoje, visi patogūs ir visi naudojami :) Pirmieji - dailiosios rankytės


Tahir Shah "Kalifo rūmai"

2010 m. spalio 22 d., penktadienis


Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 372
Knyga skolinta
Perskaityta: 2010 10 22
Leidykla: Tyto alba
Pažintis: pirmoji autoriaus skaityta knyga
Vertinimas: 5/5



   Mano dar vienas Garfildo greitukas . Porą naktų skaitymo iki 5 ryto ir knyga užbaigta. Istorija apie afganų kilmės rašytoją, su šeima persikėlusį į Maroką ir bandantį perprasti vietos kultūrą. Suvokti jų tikėjimą džinais, susitaikyti su nebaigtais darbininkų darbais, egzorcizmo seansais ir t.t. Skaitydama galvojau, kad aš tokios kantrybės neturėčiau. Vieną dieną po tavo namus laksto žiurkės, kitą neatsigini uodų ar savo darbininkų giminaičiųTarnai tau nurodinėja kaip gyventi, praradę namus atsikrausto su pusę giminės (neaišku kuriam laikui), jokios ramybės, nervinies dėl kiekvieno menkniekio ir pan. Visos nelaimės bandomos suversti džinams, netgi jeigu netyčia sudaužei vazą. O jeigu sulaikė sunkvežimio vairuotoją su tavo smėliu, tai žinok, kad gresia skyrybos su žmona :)
  Dar vienas "įstrigęs" žodis knygoje buvo Kasablanka. Iš karto iškyla prisiminimai apie filmą. Kai dar dirbau kino srityje, vienas bendradarbis sakydavo: "Kas nėra matęs šito filmo, negali savęs vadinti kino mėgėju". Knygoje vienas veikėjas keliauja po pasaulį, kiekvienoje šalyje eina į kino teatrą ir žiūri būtent šį filmą. Kai kas gali tai pavadinti beprotišku elgesiu ir laiko švaistymu. Tačiau aš žinau ir suprantu, ką reiškia kažką labai, labai mėgti :)
  Gaila, kad knyga buvo skolinta, nes pirmą kartą jutau, kad noriu pribraukyti kone pusę knygos. Tokių  genialių perliukų atradau.. Aišku nepraleidau pro akis ir tų vietų, kur buvo minimos knygos, ypač aprašymai kaip atkeliauja autoriaus knygų kolekcija ar lentynų gaminimas iš juodmedžio.

Tu numegzk man, mama..... skirtuką

2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienis

   Gavau šiandien siuntinį, savo naujus skirtukus į kolekciją. Pas vieną auksarankę mergaitę užsisakiau megztų skirtukų. Žaliaakis, rudaplaukis šuniukas keliauja pas mane


Garfildo greitukas

   Būna tokių knygų, kurias pasiimi vakare prieš miegą paskaityt ir paryčiais užverti paskutinį lapą. Vakar sugalvojau pavadinimą tokioms knygos - "Garfildo greitukas". Pamenat šį filmuką? Rodydavo pilnas, normalias serijas, o kartais tarp jų, kokią trumpą, greitą istoriją :) Tokia knyga pretenduoja tapti ir dabar skaitoma T. Shah "Kalifo rūmai". Vakar pasiskolinau iš draugės ir  miegoti nuėjau 5 ryto, perskaičius pusę knygos. Šiandien net nieko nesinori daryti, tik skaityti ir skaityti, kol užbaigsiu. 
   Tačiau būna ir tokių knygų, kurias skaitai mėnesį, per tą laiką paraleliai (?) perskaitai 5-6 knygas papildomai, pabaigus skaityti tik atsidūsti, kad pagaliau įveikei. Kai taip būna, knygų krūvelė prie mano lovos tik didėja ir didėja. Visada, kai nėra vienos itin kabinančios  knygos, su kuria eičiau net į WC, pradedu dairytis į kitas. Vartau jas, apsimetu kad netyčia paėmiau, o paskui šast ir jau guli skaitoma prie lovos :) Nežiūrėkit  blogo šone "Dabar skaitau", nes tai melas, šventas, bet melas :) 
   Iš tikro šiuo metu skaitau 7 knygas. Žinoma ne visas iš karto, vieną vakarą pasimėgauju Marquez, kitą bandau perprasti Fowles, trečią pavartau Grass'ą. Ketvirtą vakarą nebeiškentus visų pagyrų pasiimi "Begantis paskui aitvarą", paskui žiūri, kad ir "Kalifo rūmai" įdomūs..
   Tik prižadėjau sau, kad daugiau jokia knyga nepapildys šios krūvos. Tol kol visų neperskaitysiu, į kitas nesidairysiu :) 



Ką pasirinkti?

2010 m. spalio 16 d., šeštadienis

   Šiandien aš tikrai neturiu ką veikti :) Todėl nusprendžiau susitvarkyti savo lentyną. Kaip visada, kaip aš mėgstu, pagal savo taisykles. Visos knygos sudėtos pagal ūgį, vieno autoriaus taip pat šalia. Jeigu reikia knygą netgi apverčiu, kad palenkus galvą į kairę pusę būtų galima perskaityti visus pavadinimus ir nereiktų sukinėti galvos. Rezultatas gavosi toks:


Bookmark II

2010 m. spalio 15 d., penktadienis

   Ką tik gavau dovanų du naujus skirtukus nuo mamos. Už tai, kad sutvarkiau virtuvę :D Abu magnetiniai: kačiukas ir šuniukas :)

Parašyk man laišką...

2010 m. spalio 14 d., ketvirtadienis

    Jeigu ne kiekvienas rašytojas, tai kas antras tikrai susirašinėjo su kuom nors, rašė meilės laiškus, vėliau juos publikuodavo knygose, po mirties buvo pardavinėjami aukcionuose ir t.t. Buvo tokie laikai, kai ir aš labai mėgau susirašinėti su kitais žmonėmis. Meilės laiškų nerašiau (nors ne, meluoju, vieną teko sanatorijoj, tamsoj rašyt, bet vėliau tas vaikinas jį parodė draugams), užtat džiaugiuosi, kad visus savo gautus laiškus išsaugojau iki šiol. Dabar tikrai neprisimenu, kiek jų yra. Kažkada seniai teko skaičuoti, tai buvo virš 600 :)


Nors šis blogas kaip ir ne apie tai, tuo labiau, kad aš nei rašytoja, nei žymus žmogus. Bet šiandien man sentimentali diena, užsimaniau peržiūrėti savo laiškus ir tiek prisiminimų sukilo, tiek geros nuotaikos. Noriu jomis pasidalinti ir su Jumis.
Štai pirmoji laiškų krūva. Vienu metu aš susirašinėjau su 15-17 žmonių net. Per dieną gaudavau kartais iki 5 laiškų, o paštininkė jau klausinėdavo manęs, kas man tiek rašo :)



Autografai

2010 m. spalio 13 d., trečiadienis

     Šiaip niekada nebuvau autografų medžiotoja. Galbūt neturiu tiek drąsos prieiti prie rašytojų, gal neteikdavau tiek reikšmės jų autografams. Bet per paskutinę knygų mugę, specialiai vežiausi J. Gaarder knygą "Cirko direktoriaus duktė". Tiesiog negalėjau praleisto progos gauti jo autografą. Stovėjau ilgiausioj eilėj, vienu metu jau galvojau apsisukti ir eiti toliau pirkti knygų. Bet dabar nesigailiu, kad išlaukiau. Ir ši knyga viena brangiausių dabar.


Emmanuel Carrere "Sniego mokykla"


Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 141
Knyga gauta dovanų (perskaičius padovanojau kitam)
Perskaityta: 2010 10 12
Leidykla: Alma Littera
Pažintis: pirmoji autoriaus skaityta knyga
Serija: "Keista kolekcija"
Vertinimas: 3/5


   Tai  jau ketvirtoji knyga iš šios serijos. Kažkada buvau nusprendusi perskaityti visas septynias. Tačiau aš kaip mažas vaikas, nors ir nudegu pirštą, bet vistiek kitą kartą kišu prie ugnies. Iš keturių skaitytų knygų viena patiko, dvi sunervino, ši gana vidutinė. Jau po A. Nothomb "Baimė ir drebėjimas", sakiau viskas su šia serija, bet ne, vistiek kažkas viduj kirba, kad skaityčiau ir kitas. Gal vis tikiuosi duoti šansą "pasitaisyti" šiai serijai? Manau, kad keturių knygų perskaitymas, buvo didelė proga nenuvilti manęs. tačiau viskas, sakau NE šiai serijai ir net nebežiūrėsiu į tą pusę.
   Apie ką knyga? O gi apie nieką. Dėl ko jau nesiginčysiu, kad tikrai ne veltui atsidūrė "Keistoje kolekcijoje". Aš nesuprantu tokių knygų "gerumo". Skaitant labai dažnai mintys klaidžiojo kitur, buvo sunku susikaupti, sutelkti dėmesį. Man visko trūko šioje knygoje, tiek siužetinių linijų išplėtojimo, tiek ryškesnių personažų, kažkokių stipresnių įvykių. O dabar skaitai ir jautiesi, lyg plaukiotum paviršium, bet nematytum dugno. Numeta tau autorius kabliuką, bet masalo ant jo nėra.
   Ir tikrai nesuprantu, kodėl ši knyga gavo Femine premiją. Man atrodo, kad mūsų pirmos knygos debiutantai, kuriuos leidžia LRS leidykla, parašo žymiai stipresnius kūrinius nei šis.
   C. Miller pagal šį romaną pastatė filmą , kuris pelnė Kanų festivalio žiuri prizą. Nors pažiūrėjus "treilerį", kad ir prancūzų kalba, aš visai susidomėjau. Galbūt vaizdas man patiktų labiau nei knyga :)
  

HOWARD JACOBSON


    Pagaliau turime šių metų Man Booker prize laimėtoją. Juo tapo HOWARD JACOBSON už knygą "THE FINKLER QUESTION". Tai knyga apie tris draugus, du iš jų yra žydai, o trečiasis norėtų būti. Apie jų  gyvenimą ir patirtitį Anglijoje sužinosime knygoje. Tikiuosi, kad lietuvių leidėjai nepraleis šios knygos "pro akis" ir greitu metu galėsim pamatyt lentynose :) 
    Prisipažinsiu, man ši pavardė buvo visai negirdėta. Bet guodžiuosi, kad ne man vienai. Tai bus gera proga susipažinti artimiau. Jau dabar, kiek pasidomėjau, tai supratau, kad vyrukas turi gerą jumoro jausmą.:

Belaukiant Booker'io

2010 m. spalio 12 d., antradienis

   
   Aš jau spirgu, negaliu sulaukti. Šiandien turi paskelbti naują Men Booker prize laimėtoją. Po Nobelio premijos, man ji antra pagal svarbumą. Premija skiriama kasmet, už tam tikrą knygą. Galiu tik pasidžiaugti, kad anksčiau ją laimėjo tokios knygos kaip "Mažmožių dievas", "Jūra jūra", "Šindlerio sąrašas", "Nešlovė" ar "Pi gyvenimas" (girdėjau greit turi pasirodyti filmas). O S. Rushdie yra laimėjęs net Booker booker'io premiją. Vienintelio jo knyga "Vidurnakčio vaikai" išrinkta tarp geriausių visų knygų laimėtojų.  
   Beje, 1971m buvo pakeistos taisyklės, prizas skiriamas ne "atgaline data", o tai knygai, kuri buvo tais metais išleista. Pasikeitus taisyklėms, kaip ir dingo vieni metai, todėl po ilgo laiko , tik 2010m buvo iš naujo renkamas 1970 metų laimėtojas, vadinamas  "The lost man booker". Ją gavo J. G. Farrell už knygą "Troubles". 

Metų knygos rinkimai

    Jau prasidėjo 2010 metų knygos rinkimai. Kviečiu visus balsuoti, kadangi tai vienas svarbiausių  knyginių adpvanojimų Lietuvoje. Balsuoti galite ČIA.  Nepamirškite skirti savo balsą ne tik suaugusiųjų knygoms, bet ir paauglių bei vaikų. 

   Šiemet laimėti geriausios knygos rinkimus pretenduoja:  

„Sakoma, kad esė – itin „laisvas“ ir neįpareigojantis žanras, „suvartojantis“ viską, kas tik pakliūva rašytojo akiratin: skaitomos knygos citata, matytas filmas, politinė aktualija, draugės plaukų spalva ar katino veislė, pastebėjimas ar jausena. Radvilavičiūtė demonstruoja, jog jos esė – labai išmoningai ir kietai suveržta struktūra, kurioje apgalvota kiekviena detalė, jungtis, perėjimas, čia niekada nebūna nieko atsitiktinio, nieko šiaip sau, o kartu kyla įspūdis, tarsi pasakojimas rutuliotųsi prieš skaitytojo akis – spontaniškai. Tai konstrukto (šį žodį autorė labai mėgsta) ir intuicijos dermės, tikros meistrystės požymis.“ Danutė Kalinauskaitė 
  
Sunkiausia aprašyti tai, ką žinai geriausiai. Kai nuojautos virsta patyrimu, žinojimas, užuot atsidėjęs kažkokiu belaikiu šlaku, ištirpsta žmogaus esybėje, „išsivaikšto“ egzistavimo apytakoje. Žinojimas – tai ne formulės, o išvalyta šviesi erdvė, iš principo atsisakanti būti sandėliu. Tą gerai žino prisiekę keliautojai, vienuoliai ar kitokie nuskaidrėję „būties minimalistai“. Žinojimas – visada vienišojo kelias. Itin privati teritorija.

Visgi spręsk apie knygą pagal viršelį...

2010 m. spalio 11 d., pirmadienis

   Meluočiau jeigu sakyčiau, kad knygos viršelis man neturi visiškos reikšmės. Kiek jau knygų esu "nurašius" vien dėl to, kad viršelis pasirodė neįdomus ar netgi baisus. Keletą knygų perskaičiau tik dėl to, kad rekomendavo ją patikimi  žmonės, bet knygos gerumas vistiek nepakeisdavo nuomonės apie prastą viršelį. Todėl ir garsiai galiu sakyt, kad spręskit apie knygas pagal viršelius ar jų pavadinimus, ypač jeigu jie bus tokie, kaip pateikti čia:


"Kaip didinti savo IQ valgant gabius vaikus?"
Čia aš viena kažko nesupratau? Tai turėjo būti juokinga? Norėčiau perskaityti šią knygą, vien dėl patarimų apie IQ didinimą, gal bus ir daugiau nei vien vaikų valgymas :D







   "Miręs gyvūnėlis"
Tokia knyga tikrai "papuoštų" mūsų bibliotekas, kai ir taip vos ne kasdien išgirstame apie kankinamus gyvūnėlius. Pamačius viršelį kyla visokios mintys: ar tai knyga kaip padegti katiną? Nužudyti savo augintinį? Knygos aprašyme parašyta, kad tai nėra humoristinė knyga ir nieko bendro neturi su žiaurumu. Pasirodo tai knyga, kaip oriau ir garbingiau surengti savo mirusio augintinio laidotuves :) Bet savo vaikui tikrai nepirkčiau tokios knygos.


Banana Karenina

2010 m. spalio 9 d., šeštadienis

    Rimtai, ko tik tie dizaineriai neprimąsto. Skaitėt "Ana Karenina"? Patiko? Mėgstat bananinius ledus? Viena dizainerė sumąstė literatūrinius ledų indelius. Galima paragauti (aišku ne LT) "Banana Karenina" ledų .O gal norėtumėt "Oreo and Juliet" ar "The Crunchback of Notre Dame"?
   Bandau įsivaizduoti, kokius patiekalus Lietuvoje galėtų pavadinti pagal knygas. Tarkim vartant meniu prabangiam restorane randi "Sraigė su beisbolo lazda". O vietinė kepyklėlė keptų "Panelės Smilos pyrago kvapas" :)


Jesenino kaktusas

   
   Parašiau apie gėles knygose ir neištvėriau, turėjau pati tai išbandyti :) Susiradau seną Jesenino (atleisk man) knygą rusų kalba, kurios tikrai neskaitysiu. Todėl nebuvo gaila paaukoti. Sunkiausias darbas tikrai yra išskaptuoti knygą, Viršelis storas, stengiesi, kad nesuplyštų lapai, bijai nusirėžti pusę piršto :) 
   Tada susiradau žemės, apėjau visas palanges, kur mama augina savo gėles. Kadangi nieko geresnio neradau, o kaktusos nereikia dažnai laistyti (mažiau knyga šlaps), tai iškapsčiau iš vieno vazono mažą kaktusiuką ir perkėliau į naujus jo "namus" :) 
   Bus labai įdomu stebėti, kiek laiko sugėbės "išgyventi" mano kaktusas. Pavadinsiu jį Jesenino vardu už tą jo knygos "sudirbimą" :) Visa knygos virtimo vazonu eiga čia:

Ir sužydės pasaulio gėlės

   Nors man knyga yra šventas daiktas, labai jas saugau ir "nesityčioju" iš jų. Bet yra tieg nuostabių idėjų, ką galima iš jų/ su jomis pagaminti. Juk kiekvienas namuose rastume nereikalingą, seną ar neįdomią knygą. Jeigu ne, galima pigiai  nusipirkti taip vainamuose "skudurynuose". Man tikrai nebūtų gaila "sugadinti" kokios knygos apie mašinas ar seną tarybinę enciklopediją. Kodėl kalbu apie gadinimą? Nes gėlės gali pražįsti ne tik kiemo daržely ar sode. Pabandom pasigaminti? :)

 Reikės:
1. Nereikalingos knygos (arba kurios negaila);
2. Žemių sodinimui;
3. Žinoma gėlių daigų, kaktuso ar ką kitko, ką norėsit sodinti;
4. Sietelio, tinklelio ar kokio kito daikto, kurį būtų galima uždėti, kad neiškristų žemės ir gėlė gautų drėgmės.


Visas vaizdas atrodytų taip:

Tapetai ar knygos?

2010 m. spalio 8 d., penktadienis

   Kažkada man teko skaityti straipsnį, kaip viena moteris Rusijoje padėjo žymiam verslininkui sudaryti jo asmeninė biblioteką. Na tokią, kad atėjus verslo klientams būtų galima pasirodyti, jog skaitau labai "protingas" knygas. Vėliau ta moteris išgarsėjo ir tapo asmeninių bibliotekų sudarinėtoja :) Aš visai nebūčiau prieš irgi užsiimti tokia veikla, su mielu noru pirkčiau knygas, kad ir kitiems, dėliočiau jas į lentynas, rūšiuočiau :) Bet esmė ne tame. Nes šiais laikais ir tokia profesija gali žlugti, kadangi norint pasirodyti, nebebūtina prisipirkti daug knygų. Iš leidėjų teko girdėti, kad nemažai žmonių knygas naudoja vietoj tapetų, ypač vyresni, susipirkę visas PLB serijos knygas (tos rudais vienodais viršeliais). Šiandien netikėtai radau tikrų tapetų, ne iš knygų, bet su knygomis. Taigi metam savo knygas lauk (juokauju) ir tiesiog prisiklijuojam naujausių knygų tapetus :D Bet nesakykit, atrodo tikrai įspūdingai. Užėję svečiai pultų apžiūrinėti tokias sienas :)


 

Clever book cover

   Kai pamatote, kad žmogus skaito knygą. Ar stengiatės pažiūrėti į viršelį? O jeigu knyga prasta, nepagalvojate: "Na ir nesąmonę skaito"? Ar patiems niekada nebūna gėda viešai skaityti kokios knygos? Jeigu taip, tai gali padėti "gerų knygų viršeliai". Apsilenki, kad ir Madam serijos knygą Uliso aplanku ir skaitai, kad visi matytų :) Aš bent jau, jeigu tiek nublūsčiau, kad pradėčiau skaityti seilėtų vampyrų knygas, tai tikrai apsilenkčiau bent jau "Karas ir taika" :D


Brigitte Aubert "Keturi daktaro Marčo sūnūs"

 
Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 184
Knyga skolinta
Perskaityta: 2010 10 07
Leidykla: Alma Littera
Pažintis: antroji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 3/5

"Susidaro įspūdis, kad kažkas žaidžia su manimi "katę ir pelę""


   Ir ne tau vienai, brangioji, nes skaitydama knygą šie žodžiai ir tik sukosi. Prasta knyga, tikrai prasta. Nesitikėjau, kad pralenks "Mirtis iš miško", bet tokio briedo irgi nesitikėjau. Viskas vyksta dienoraščio forma: rašo žudikas, paskui tarnaitė, vėl žudikas, vėl užgėrusi tarnaitė. Pati idėja gal ir gera,  neteko dar skaityti  tokios vien dienoraščių formos knygos. Tačiau labai jau nuvalkiotai parašyta. Neįtikino manęs tiesiog ši istorija, pasirodė gana silpni veikėjų charakteriai, žudynių scenos gana nuvalkiotos.Priminė vaikų darželį, duosiu-neduosiu saldainį. 
   Atspėti žudiką įmanomą, aš turėjau minčių, įtarinėjau, bet nebuvau visai tiksli. Pabaiga šiek tiek nustebino, bet irgi gana painiai aprašyta, aš tai net du kartus skaičiau tą patį puslapį, kad suprasčiau, ką nori pasakyt.  Gerritsen detektyvai tikrai žymiai stipresni.  Džiaugiuos, kad skaičiau po "Mirtis iš miško", nes kažin, ar būčiau ėmusi šios rašytojos knygų. Skaičiau iš tikro, kad kuo greičiau pabaigčiau.

John Keats

   12 klasėje, per lietuvių kalbos egzaminą žodžiu, pasirinkau literatūros temą. Įžangoje, kalbėdama apie literatūrą,  pasakiau šiuos žodžius:

"Jei jūs prieisite prie manęs autobusų stotelėje ir sužnabždėsite: ,,O nebylioji nuotaka rimties“ (garsiosios Johno Keatso ,,Odės graikiškai vazai“ pirmoji eilutė ), aš bemat susivoksiu turįs reikalą su literatūra".

   Šią pirmąją odės eilutę iki šiol moku mintinai,dažnai prisimenu ir kartoju sau garsiai. Tai žodžiai, kuriuos tiesiog norisi išdainuoti. Gaila, kad ne iš karto šis "Ežerų poetų" atstovas buvo pripažintas. Antroji poema "Endimionas" kritikų išvadinta "tylia, idiotiška poema". O dar labiau gaila, kad jo kūrybinės galios stiprėjo, silpnėjant jo sveikatai. Savo šedevrus Keatsas sukūrė tada, kai grūmėsi su tuberkulioze. Yra netgi pseudomokslinė teorija, kad tuberkuliozė susijusi su genialumu ir talentu. Po šia teorija tikriausiai pasirašytų ir F. Dostojevskis, M. Gorkis, I. Kantas, ir Volteras :) 

Lorenzo Carcaterra "Pragaro virtuvės vaikėzai"

2010 m. spalio 6 d., trečiadienis

Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 316
Knyga nuosava (perskaičius pardaviau)
Perskaityta: 2010 10 06
Leidykla: Baltos lankos
Pažintis: pirmoji autoriaus skaityta knyga
Vertinimas: 4/5


Šią knygą pradėjau skaityti dar žiūrėdama filmą, gal jau kokį trečią kartą. Tiesiog nebegalėjau ilgiau tverti, norėjosi sužinoti, kaip tai viskas pavaizduota joje, ko dar neparodė tame nuostabiame filme, kuris mane labai paveikė. Ir skaitydama šiek tiek nusivyliau, bet tik šiek tiek. Ne pačia istorija, tačiau skaitant knygą, kone viskas atitiko filmą. Sakysit, kas tame blogo? Bet toks jausmas buvo, kad vertėjai vertė ne iš knygos originalo, o žiūrint filmą ir nurašinėjant žodžius. Kartais pasijusdavau, kad skaitau tiesiog filmo scenarijų, kai kurie dialogai žodis į žodį atitinka, nors iškirpk tą pastraipą ir pridėk prie filmo vietoj subtitrų. Kažkodėl anksčiau, skaitydama knygas po filmo, niekad nejusdavau to. Būdavo ir siužetas labiau išplėstas, ir dialogai kitaip pasakyti. Nežinau, kaip būtų, jeigu dar nebūčiau mačiusi filmo, kaip ši knyga mane paveiktų. Lieku prie nuomonės, kad filmas neatsilieka nuo knygos, o gal net ir pranoksta. Labai laukiau knygoje tų žiaurumų, prievartavimų scenos, maniau, kad bus labiau atskleista nei ekrane. Skaitant visus vaizdus mačiau prieš akis, baisu tiesiog pagalvojus. Kadangi žinojau, kaip viskas baigsis, tai nebuvo kažkokios nuostabos, pabaigoj jau net laukiau šiek tiek, kada baigsiu.
Skaitėsi knyga  tikrai lengvai, nors atrodo ir storoka. Įveikiau per tris prigulimus, nes sunkiai einasi atsitraukti nuo jos. Bandžiau vaidinti detektyvę, ieškoti priekabių istorijoje, nesutapimų ir kitų kabliukų. Net grįždavau keliais puslapiais anksčiau, tikrindama, ką kiekvienas liudytojas pasakė.
Kas dar neskaitė, siūlau pirma perskaityt ir tada žiūrėti filmą. Atvirkštinis variantas neblogas, bet manau ne toks efektyvus . 

Apie filmą: anotacijoje skelbiama, kad tai iki šiol vienas žiūrimiausių filmų Lietuvoje. Nenuostabu, kai parodoma tokia istorija ir vaidina savo darbo profesionalai kaip B. Pitas, D. Hofmanas ar R. DE Niro. AŠ asmeniškai šį filmą žiūrėsiu dar kartą, ir dar kartą, kiek jį berodytų, tol, kol pradėsiu cituoti :)


Atspėk kas viduje....

   Jeigu neščiausi tokį daiktą rankoje, tikrai niekas nesuprastų, kas jo viduje :) Nuostabi idėja, kaip gražiai galima  nešiotis savo kompiuterį. Ir vėl, gaila, kad Lietuvoje tokių niekas negamina. Gal reikės pabandyti pačiai? :) Juk tokiame dėkle būtų galima nešiotis ir daug mažų knygelių arba susidėti savo skirtukų kolekciją :)




Bookmark

Nauji skirtukai mano kolekcijoje. Visi parvežti iš Anglijos, lauktuvės man :) Metalinis paukštukas ir du medžiaginiai: šuniukas ir meškiukas.


Jo didenybė Puškinas

2010 m. spalio 5 d., antradienis

   Skirtukas nebuvo vienintelė savaitgalio dovana parsivežta namo :) Pas močiutę galima rasti ne tik senų knygų, bet ir įvairiausių televizinių statūlėlių (taip vadinu tokius menkniekius, kuriuos senoliai mėgsta apsistatyti savo TV). Iš tikro nemėgstu tokio stiliaus daiktų, neseniai save atpratinau nuo smulkmenų kaupimo, kurios tik renka dulkės. Bet atsispirti šiam rašytojui negalėjau :D Taip mano namuose atsirado rusų poeto ir rašytojo A. Puškino atvaizdas.


50 knygų

   Prieš kelias dienas gavau nuostabų skirtuką į savo kolekciją, kuris vadinasi "50 books to read before you die". Tikrai nežinau, kokiais kriterijais buvo remtasi sudarinėjant šį sąrašą, nežinau netgi pačių autorių, bet juk galim panagrinėti :)

 Visas knygų sąrašas:

Torey L. Hayden "Mergaitė"


Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 320
Knyga skolinta
Perskaityta: 2010 10 01
Leidykla: Jotema
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 5/5


   Tiesiog nuostabi knyga. Pasiskolinau iš kitos knygų draugės, galvojau vakare prieš miegą paskaitysiu. Perskaičius 200 puslapių nusprendžiau eiti miegoti, visgi buvo jau 4 ryto. Tačiau pagulėjus 15min supratau, kad neužmigsiu,jeigu nebaigsiu jos skaityti.
   Tai istorija apie mažę mergaitę, po smurtinio išpuolio, atsidūrusi "debilų" grupėje, pasmerkta visų žmonių ir laukianti savo eilės, kol bus paguldyta į "psichiatrinę". Tačiau ne viskas knygoje taip blogai, "durnių" klasėje atsiranda nuostabi mokytoja, sugebėjusi prakalbinti Šeilą, pastebėjusi jos sugebėjimus (net didelį IQ) ir viską pakreipti gerąja linkme. Skaitant vis galvojau, ar mokytoja įsivaikins ją, ar ne. Tačiau atsakymas į šį klausimą ir knygos pabaiga mane tenkino :)
   Kuo ši knyga gera? Nes ji sugeba iškelti visus tavo jausmus, skaitydamas vieną pastraipą juokiesi, kitą - verki. O trečią skaitai su liūdesiu, nuostaba ir t.t. Tai istorija, kuri moko tavęs kantrybės,  tvirtybės, tolerancijos bei meilės kiekvienam vaikui.
  Rekomenduočiau perskaityti visoms mokytojoms, dirbantiems su specialių poreikių vaikais, o paskui ir visiems kitiems. Nes ši istorija abejingų nepalieka.
CopyRight © | Theme Designed By Hello Manhattan