Malgorzata Saramanowicz "Sesė"

Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 135
Knyga nuosava
Perskaityta: 2010 09 27
Leidykla: Alma Littera
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 3/5

"Jei Edgaras Allanas Poe būtų turėjęs dukterį, jei ta dukteris būtų turėjusi dukterį, o tos dukters dukra - dukterį, būtų nesunku suprasti, iš kur Małgorzata Saramonowicz atsirado".

Prieš pradedant skaityti, prisiklausiau įvairiausių atsiliepimų apie šią knygą: šlykšti, baisi, sukrečianti, bjauri ir t.t. Jeigu man reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, tai tiktų - slogi. Knygoje visa istorija pasakojama trijų veikėjų balsais: žmonos, kuri miega Letargo miegu, jos vyro, kuris bando išsiaiškinti, kodėl ji užmigo ir tų mistinių vabalų - tarakonų. Beje, žmona yra nėščia. Labiausiai patiko vyro istorija ir kaip jis aiškinosi tas priežastis, tikras detektyvas. O moters kalbos gryna sapalionė, kažkokios haliucinacijos, tarakonai irgi pasąmonėms srautais kalba. Perskaičius supratau, kad išmetus iš knygos moters žodžius arba net jų neskaičius, knygos esmė nepasikeistų ir eitų suprasti visą siužetą. Kas patiko? Kad buvo minimi rašytojai: Kafka, Šulcas, Cortazar'as. Ne tik paminėti, bet ir panagrinėti jų darbai, nes letarginė moteris gi buvo literatė.
Nebuvo man baisi ta knyga, nebuvo tų tarakonų tiek, kad reikėtų aikčioti ar šlykštėtis. Knygoje nemažai psichoanalizės, biblijinių motyvų, šiek tiek net mitologijos, todėl ir visus tuos tarakonus reikėtų nagrinėti gilesniais mitologiniais klodais.
Trūksta net žodžių aprašant šią knygą. Tikėjausi daugiau, tikėjausi baisiau, gavau kažkokį sunkumą ir slogumą viduje. Antrą kartą neskaitysiu, bet negaliu parduoti, nes ji iš serijos "XX a. aukso fondas", kurią kaupiu.