Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 528
Knyga nuosava
Perskaityta: 2010 09 24
Leidykla: Alma Littera
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 5/5
Pagaliau aš įveikiau šią knygą :) Dabar toks jausmas, kad galiu perskaityti bet ką. Perskaičius trečdalį, užtrigau geroms dviems savaitėms, spėjau net 5 knygas perskaityti per tą laiką. Tiesiog niekaip negalėjau grįžti, netgi prisiversti vėl ją skaityti. Tačiau kitos knyginės draugės vis graužė mane dėl to, tad nutariau imti "knygą už ragų" ir per du vakarus įveikiau paskutinius 300psl. Ir nesigailiu, tikrai pradžia šiek tiek lėta, šiek tiek nuobodi, bet į antrą pusę knyga apsivertė, skaičiau su malonumu, net ir sirgdama, ir skaudančia galva, bet nenorėdavau atsitraukti.
Apie knygą, siužeto manau nereikia pasakoti, man tik labai labai priminė "Čiauškutė", jau skaičiau ir žinojau, kaip bus, įsimylės, pabėgs, dirbs mokytoja, grįš, susituoks ir t.t. Bet vistiek tai nesumažino knygos gerumo ir netgi manau, kad Džeinė patiko labiau nei Čiauškutė. Džeinė galbūt mažiau lakstė iš vienos vietos į kitą nei ji ir jos paslaptys buvo daug įdomesnės.
Iš vienos pusės, mane erzina to laikmečio manieros, kalba, vyro ir moters bendravimas, bet iš kitos pusės ir žavi, vis dar nesu atsakiusi į klausimą, kiek man tai patinka. Nes pats knygos rašymo stilius labai patiko, skaitydama taip ir mačiau: 19 amžių, sukneles, arbatą porcelianiniuose puodeliuose.
Kartais dialogai pasirodė per daug ištęsti, kartais erzino tas Ročesteris savo nesąmonėm. Bet jau pabaiga, o jau atsidavimas, o jau meilė kokia :) Nesitikėjau visiškai tokio finalo, pribloškė ir nepatikėsit, bet nenorėjau, kad pasibaigtų knyga. Paskutinius tris puslapius skaičiau po lėto, nes buvo gaila, kad baigias. Dedu knygą į mėgstamiausias, rekomenduotinas ir kaip Smoriginas pasakytų 10 balų :) Perskaitė knygą būtinai atlikite testą "Ką žinai apie Džeinę"
O po to, pasidarykite arbatos porcelianiniame puodelyje, įsitaisykite patogiai ant sofkutės ir pažiūrėkite serialą apie angliškąją Čiauškutę :)
Apie knygą, siužeto manau nereikia pasakoti, man tik labai labai priminė "Čiauškutė", jau skaičiau ir žinojau, kaip bus, įsimylės, pabėgs, dirbs mokytoja, grįš, susituoks ir t.t. Bet vistiek tai nesumažino knygos gerumo ir netgi manau, kad Džeinė patiko labiau nei Čiauškutė. Džeinė galbūt mažiau lakstė iš vienos vietos į kitą nei ji ir jos paslaptys buvo daug įdomesnės.
Iš vienos pusės, mane erzina to laikmečio manieros, kalba, vyro ir moters bendravimas, bet iš kitos pusės ir žavi, vis dar nesu atsakiusi į klausimą, kiek man tai patinka. Nes pats knygos rašymo stilius labai patiko, skaitydama taip ir mačiau: 19 amžių, sukneles, arbatą porcelianiniuose puodeliuose.
Kartais dialogai pasirodė per daug ištęsti, kartais erzino tas Ročesteris savo nesąmonėm. Bet jau pabaiga, o jau atsidavimas, o jau meilė kokia :) Nesitikėjau visiškai tokio finalo, pribloškė ir nepatikėsit, bet nenorėjau, kad pasibaigtų knyga. Paskutinius tris puslapius skaičiau po lėto, nes buvo gaila, kad baigias. Dedu knygą į mėgstamiausias, rekomenduotinas ir kaip Smoriginas pasakytų 10 balų :) Perskaitė knygą būtinai atlikite testą "Ką žinai apie Džeinę"
O po to, pasidarykite arbatos porcelianiniame puodelyje, įsitaisykite patogiai ant sofkutės ir pažiūrėkite serialą apie angliškąją Čiauškutę :)
Aš irgi skaičiau Jane Eir sirgdama, gripo išvarginta. Puiki knyga. Kartais galvoju, kad sirgau vien tam, kad grįžčiau prie skaitymo. Daugiausiai knygų perskaitau kai sergu, kai tik apleidžiu skaitymą, žiūrėk jau ir sirguliuoju.
AtsakytiPanaikinti