2010 metų ataskaita

2010 m. gruodžio 31 d., penktadienis

  Šiandien paskutinė 2010 metų diena, kaip ir priklausytų surašyti perskaitytų knygų ataskaitą. Šiais metais perskaičiau daugiausiai knygų, nuo tada, kai pradėjau jas žymėtis. Iš viso perskaičiau 54 knygas, vidutiniškai per mėnesį 4,5 arba po knygą per savaitę. Lietuvių autorių perskaityta 11 knygų, užsienio - 43 knygos. 


Metų atradimas:
Agota Kristof, Sofi Oksanen  ir detektyvai, kurių maniau, kad niekada neskaitysiu.

Metų geriausios knygos:
S. Oksanen "Valymas"
A. Kristof  "Storas sąsiuvinis"
H. B. Stowe "Dėdės Tomo trobelė"
B. Aubert "Mirtis iš miško"
Š. Bronte "Džeinė Eir"


Kitos geros skaitytos knygos:
T. L. Hayden "Mergaitė"
S. Gruen "Vanduo drambliams"
T. Shah "Kalifo rūmai"
D. Keyes "Gėlės Aldžernonui"
J. Gaarder "Sofijos pasaulis"
J. Picoult "19 minučių"
R. Gary "Gyvenimas dar prieš akis"
M. T. Sullivan "Apsivalymo ritualas"
R. N. Giuntekinas "Čiauškutė"
T. Gerritsen "Kaulų sodas"
R. Gary "Moters šviesa"
J. Gregson "Angelų kūrėjos" 
K. Alvtegen "Kaltė"

Metų poezija:
P. Norvila "Septyni metų laikai"

Metų nusivylimai:
A. Nothomb "Baimė ir drebėjimas"
I. Levin "Stepfordo moterys"
E. Hemingvėjus "Turėti ir neturėti"
T. Capote "Kiti balsai, kiti kambariai"
B. Aubert "Keturi daktaro Marčo sūnūs"
R. Bradbury "451 Farenheito"
S. Meyer "Saulėlydis"
P. Petterson "Vogti arklius"

Metų sukrėtimas:
A. Kristof "Storas sąsiuvinis"

Metų storiausia knyga:
560psl - J. Picoult "19 minučių"

Pagaliau perskaičiau:
Š. Brontė "Džeinė Eir"
V. Goldingas "Musių valdovas"
J. Gaarder "Sofijos pasaulis"

Metų nesusipratimas:
G. Dailidytė "Populiarumo kaina. Mašos istorija" (knyga a lia apie Zvonkę, perskaičiau knygyne, kai reikėjo "prastumti" laiką).

Metų gėda (neįveiktos knygos):
G. G. Marquez "Šimtas metų vienatvės"
A. Roy "Mažmožių dievas"

Metų laimėjimai:
Per metus (jei visai tiksliai, per pusę metų) įvairiuose konkursuose laimėjau 6 knygas ir tris skirtukus.

Per kalėdas dovanų gavau:
R. Petrauskas "Trečiojo reicho triumfas"
K. Saja "Gvidono apsiaustas"
A. Baricco "Aistrų pilys"
H. Muller "Amo sūpuoklės"
E. Bronte "Vėtrų kalnas"

Kitais metais pažadu:
Perskaityti neįveiktas knygas (tikrai, tikrai pažadu);
Pagaliau paskaityti S. Rushdie, R. Gavelio, J. M. Coetzee, O. Pamuko kūrybos;
Perskaityti J. Fowles "Magas", E. Hemingway "Kam skambina varpai", I. Allende "Dvasių namai", R. Bradbury "Pienių vynas", F. Dostojevskio "Idiotas", E. Bronte "Vėtrų kalnas" ir daug, daug kitų gerų knygų.




Raudonkepuraitė kitaip

2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis

   Mano draugė visada man sakydavo, jeigu kas klaus, kokia tavo mėgstamiausia pasaka, niekada nesakyk, kad tai "Raudonkepuraitė" :) Pasak protingų dėdžių, tai infantili, naivi ir kvaila pasaka, kuri atspindi ir tavo asmenybę. Tai nėra mano mėgstamiausia pasaka, bet žiūrint į paveikslėlius vistiek iškyla prisiminimai, nes skaityti ją teko tikrai ne vieną ir ne tris kartus.
 
   Neofroidistas E. Fromm'as savo knygoje “Pamiršta kalba. Įvadas į sapnų, pasakų ir mitų supratimą” taip pat interpretuoja šią pasaką ir tikrąsias jos reikšmės. Daugelį jo žodžiai gali šokiruoti. Juk atrodo tokia nekalta pasakėlė vaikams:

“Raudonkepuraitė” gerai iliustruoja Froido pažiūras, tačiau tuo pat metu pateikia dar vieną vyro-moters konflikto versiją. Nesunkiai galima suprasti daugelį pasakos simbolių. “Raudono aksomo kepuraitė” simbolizuoja menstruacijas. Perspėjimas “neišklysti iš kelio”, kad “nepargriūtum ir nesudaužytum butelio” aiškiai yra įspėjimas apie lytinių santykių ir nekaltybės praradimo pavojus. Kai vilkas pamato mergaitę, sukyla jo lytinis apetitas ir jis mėgina ją sugundyti pasiūlydamas “apsidairyti ir pasiklausyti, kaip gražiai čiulba paukšteliai”. Raudonkepuraitė “pakelia akis” ir, paklausiusi vilko patarimo, nuklysta “vis giliau į mišką”. Už šį nuklydimą iš tiesaus dorybės kelio, Raudonkepuraitė griežtai nubaudžiama – vilkas ją praryja.
Vyras šioje pasakoje pavaizduotas kaip negailestingas ir klastingas žvėris, o lytinis aktas apibūdinamas kaip kanibališkas veiksmas, kurio metu vyras praryja moterį. Tokiam požiūriui nepritaria tos moterys, kurioms vyrai patinka, o lytiniai santykiai teikia malonumą. Neapykanta ir išankstinis nusistatymas prieš vyrus dar aiškiau išreiškiami pasakos pabaigoje. Moters pranašumas slypo gebėjime gimdyti vaikus. Kokiu būdu pajuokiamas vilkas? Ogi parodant, kad jis mėgino vaidinti nėščios moters vaidmenį, laikydamas pilve gyvus žmones. Raudonkepuraitė prikrauna jam į pilvą akmenų – bevaisiškumo simbolių – ir vilkas susmunka bei miršta. Už savo poelgį, pagal primityvius keršto įstatymus, jis yra nubaudžiamas taip, kaip buvo baudžiama už tokius nusikaltimus: užmušamas akmenimis ir tokiu būdu pajuokiamas, kad bandė užgrobti nėščios moters vaidmenį.
Šioje pasakoje, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidina trys moterų kartos, kalbama apie vyrų ir moterų konsliktą. Tai vyrų nekenčiančių moterų triumfo istorija, pasibaigianti jų pergale.



  Vis dar patinka ši pasaka? :) Mane pačią labai  nustebino šiandien sužinota naujiena apie statomą filmą. Įsijungiau pažiūrėti "trailerį", tikėjausi tos pačios istorijos iš vaikystėje skaitytos knygos ir ką pamačiau? Naujovišką versiją ir istorijos interpretaciją.

Augam ne tik mes, bet ir pasakų personažai. Pažiūrėkit ir įvertinkit patys. Spėkit, kas filmo režisierius? Taip, taip tas pats, kuris kūrė ir "Saulėlydis" :)



New bookmarks

Per visą šį ilgą nerašymo laiką, mano skirtukų kolekciją papildė nauji "gyventojai". Parodysiu šiandien savo užsakytus, atkeliavusius iš toli ir laimėtus skirtukus.

Megzti gyvūnėliai, savo uodegom neleidžiantys pamiršti vietos, kur skaitai: katinas, pelė ir rožinis drambliukas






Šis skirtukas atkeliavo iš Ispanijos. Siunčiau ten parduotą knygą ir eilinį kartą apsiskaičiavau su siuntimo kainom. Sumokėjau tiek, kad už knygą beveik nieko neliko. Todėl smagu, kad yra tokių pirkėjų, kurios atsilygina už tai nematytais, neregėtais skirtukais

 
O šis - trečiasis, šiemet mano laimėtas skirtukas. InStudija skelbė konkursą, skirtukas buvo ne pagrindinis, o paguodos prizas. Tikriausiai pirmą kartą nenorėjau laimėti pagrindinio, o turėti rankų darbo nuostabią "paguodą" :)





"Skudurynų" laimikiai

2010 m. lapkričio 30 d., antradienis

   Užeinu kažkada į taip vadinamą "skuduryną". Ir su didele nuostaba bei džiaugsmu, pamatau šitą grožybę. O paskui randu ir dar vieną tokią pačią. Iš karto paėmiau abi, vieną pasilikau sau, kitą padovanojau draugei gimtadienio proga. 


O kitą dieną mama parneša lauktuvių. Vėl mano taip mylimą katiną ant knygų krūvos 




Sofi Oksanen "Valymas"

2010 m. lapkričio 24 d., trečiadienis


Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 304
Knyga nuosava
Perskaityta: 2010 11 24
Leidykla: Versus Aureus
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 5/5



                            Ar jūs tikra, drauge Alyde?

    Tikriausiai pirmą kartą man trūksta žodžių norint parašyti atsiliepimą. "Mandrai" parašyti nemoku, o pasakyti apie knygą patiko/nepatiko būtų tolygų jos įžeidimui.
   Tai istorija apie dviejų moterų likimus, kurie taip glaudžiai susipynė, jog nulėmė ir tolimesnių kartų gyvenimus.
  Estija, pokario metas, nepriklausomybė, NKVD, komunizmas. Ir šalia plaukianti istorija apie žmonių pardavinėjimus, prostituciją, žiaurumą, smurtą. Knygoje labai įtaigiai sukurtas stiprios, geros ir tuo pačiu žiaurios, sukeliančios gailestį moters - Alydės portretas. Kurios didžiausia nuodėmė - meilė sesers vyrui. Ar išduotumėt seserį vardan meilės? Ar toji meilė verta tokios aukos?
  Kita auka knygoje - Zara. Deja, ne meilės. Ką išgyvena seksualinę prievartą patyrusi mergina? Kas jos laukia po to? Ar mes turime atlikti bausmę už šeimos narių praeityje padarytas klaidas?
   Visai nesistebiu, kad šis romanas vadinamsas niūriu ir tamsiu. Autorė puikiai aprašė to meto laikotarpį, be jokių pagražinimų ir bandymu pateisinti. Skaičiau ir žavėjausi rašymo stiliumi, sakinių struktūra, sugebėjimu pastebėti kiekvieną detalę. Rodos net nukritęs saulėgrąžos lukštas gryčioje ant žemės, turi gilią prasmę knygoje. Net sunkiai pastebimos musės ant viršelio reikšmė paaiškėja perskaičius knygą.
Skaitant pirmą kartą jutau, kad norisi knygą taupyti. Rodos perskaitai 10psl. ir junti jau gavusi tos dienos gero skaitymo gurgšnio. Bet tuo pačiu ir negali atsitraukti nuo knygos, perskaitai iki skyrelio pabaigos ir galvoji: "Na dar vieną paskaitysiu". Taip nesugebėdama taupyti, vakar vienu prisėdimu ir užbaigiau pusę knygos.
   Spėju daugelį gali išgąsdinti knygos tematika, pokaris, Estija, politika ir pan. Tačiau nemeskit knygos vien dėl to, nes tai tik įtaigiai sukurta aplinka, kuri kaip simbiozė dera su moterų likimais. Mane iš dalies net žavėjo, jog knygos aplinka artima mums, ir Vilnius paminėtas. Kaip toje patarlėje "savi marškiniai, arčiau kūno".
   Kiti neima šios knygos į rankas dėl pavadinimo, mat asocijuojasi su išvalymu, abortu. Man, skaitant knygą, tokios asociacijos visai nekilo. Pati Sofi knygos pavadinimą aiškina taip:

„Žmonės visuomet stengiasi apsivalyti“, – šitaip knygos pavadinimą aiškina knygos „Valymas“ autorė – ekscentriška, suomiškas ir estiškas šaknis turinti Sofi Oksanen.
Valymas – Stalino aukų trėmimas į Sibirą. Išsivalyti pirmiausia siekia prievartą, smurtą ir kaltę patyrę asmenys.

   Kritikai manė, kad šiemet būten ši rašytoja gaus Nobelio premija. Aš nesupykčiau, jeigu ji būtų gavusi, ir net nesistebiu, kodėl knyga išversta į 26 kalbas, bei gavusi daugybę kitų apdovanojimų. 
   Didelis pliusas leidyklai Versus Aureus, jog nepabijojo leisti tokios knygos. Tikrai lauksiu ir kitų vertimų. O viršelio įtaigumas neišpasakytas tiesiog. ČIA galite pamatyti kitomis kalbomis išleistus viršelius. Mano nuomone, lietuviškas geriausias ne tik tarp jų, bet ir apskritai, visų Lietuvoje išleistų knygų. 
  Kalbant apie vertimą, priekaištų neturiu. Tačiau, nedidelis minusas redaktoriams už paliktas spausdinimo klaidas bei vertimų žymėjimą. Tiksliau jo nebuvimą. Perskaitai sakinį estiškai, verti knygos galą, ieškai vertimo - nėra. Kito sakinio jau yra, galiausiai net nebeskaičiau vertimų. Yra įprasta, kad verčiami žodžiai, sakiniai pažymimi žvaigždute kokia ar skaičiumu.
   Tačiau nepaisant visko, rekomenduoju šią knygą visiems, geros literatūros megėjams. Kaip atgaivą, naujo oro gurgšnį, kaip pavyzdį kokia turi būti gera, įtaigi ir paveikianti knyga. Dedu ją į savo "rekomenduoju" bei "mėgstamiausios" lentyną.


"Vaikščiojanti knyga"

2010 m. lapkričio 23 d., antradienis

   Kartais pyktis išeina į naudą. Radusi internete įvairių knyginių grožybių, užsisakydavau, kad ir man tokius pagamintų. Bet kai padaro nekokybiškai arba užsiprašo milijonų už juos, tai nervai nelaiko :) Taip, vieną dieną, visa pikta, nusprendžiau pasigaminti pati: knyginius auskarus ir pakabukų ant kaklo. 

Pirmas blynas turi būti prisvilęs, čia bandžiau perprasti kaip viskas daroma. Viršelis padarytas iš odos, sugadinant seną diržą, lapai iš egiptietiško papiruso. Pirmieji ir jau į Ameriką iškeliavę auskarai.


Literary Tattoos

2010 m. lapkričio 12 d., penktadienis

  O viskas buvo taip...tattoo norėjau jau seniai, pagalvodavau, pasvajodavau, praeidavo, vėl užeidavo, bet nesiimdavau jokių veiksmų. Kartą su drauge juokais susilažinom, kad per metus abi pasidarysim po tattoo, ji pasidarė, aš ne... laukiau, kol ateis tinkamas laikas, kai tikrai žinosiu, kad jos noriu ir t.t. 
   Vėliau susipažinau su kita knygų drauge, kuri turi jau 4 ir nori dar :) Vėl pradėjau galvoti, kad visai norėčiau ir aš. Kartą klaidžiojant Klaipėdos gatvėmis, atsidūriau šalia (tarkim netyčia) gerai žinomo, profesionalaus ir visų išgirto meisrto tattoo studijos. Galvoju, gi nieko neprarasiu, užeisiu, pakalbėsiu, papasakosiu maždaug, ko noriu, gal ką pasiūlys, papaišys ką nors. Aha, papaišė :) Išėjau iš studijos po 15min, kaip iš būrėjos salono, palikusi užstatą, susitarusi tikslią datą ir neturėdama tikslaus noro. Meistras tik pasakė: "Nori knygos? Bus!". Jaučiausi tikrai kaip užhipnotizuota, dar nesuvokdama ką padariau ir kam "pasirašiau". Grįžusi pradėjau ieškoti minčių. Žinojau tik vieną, kad noriu knyginės tematikos, jokių driežiukų, drugelių, jokių kinietiškų hieroglifų. KNYGOS!
   Kai pradėjau tuom domėtis, pastebėjau, kad ne aš viena tokia ligonė ir ne vienintelė ant savęs "paišaus" knygas, rašytojus, citatas ir visa kita. Kas mane labai nustebino, bet dar labiau nudžiugino. Atradau netgi puslapių, kur visi deda savo literatūrines tattoo, socialinių grupių, netgi knyga išleista vien tik su knyginėm tattoo. 


Stephenie Meyer "Saulėlydis"

2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienis

Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 472
Knyga skolinta
Perskaityta: 2010 11 10
Leidykla: Alma littera
Pažintis: pirmoji ir paskutinė autorės skaityta knyga
Vertinimas: 2/5


   Sakiau, kad niekada neskaitysiu šios masinės psichozės. Kol vieną dieną Knygų žiurkės nemetė man išūkio. Sudarėm sandėrį, jog jeigu perskaitysiu šios knygos 100psl ir tikrai pasakysiu, kad neverta skaityti toliau, tai laimėsiu kitą gerą knygą. Na ką, pamyniau visus savo principus ir nusistatymus, dėl geros knygos galiu padaryti kone bet ką, tad sutikau.
  Dar skaitydama galvojau, jau kaip pilsiu atsiliepime, kad maža nepasirodys. Paskaitydavau dalį ir norėdavos užsirašyti, jog nepamirščiau, visus "neigiamus" dalykus. Tačiau šiąnakt, kai užbaigiau knygą, buvo minčių net nieko nerašyt. Ne dėl to, kad knyga pradėjo patikt. Jau po 35psl. sakiau mesiu ją, nutraukiu lažybas, nes toks savęs kankinimas tikrai nevertas knygos. Perskaičius 100psl. supratau, kad noriu skaityt toliau. Ir dėl to, kad norėjau paskaityt apie vampyrus, kurių pradžioje nebuvo, ir galiausiai buvo gaila, tiek perskaičius, palikti graužtuką.
   Pati autorė knygą įvardina kaip "įtemptą romantinę siaubo komediją". Sutikčiau su vienu žodžiu - komedija, na gal dar šiek tiek romantiška.
  Pirma knygos pusė skaitėsi labai nuobodžiai ir neįdomiai. Niekaip negalėdavau susikaupti ir įdėmiai skaityti. Kai kuriuos puslapius skaitydavau po tris kartus, nes vis nukrypdavo mintys. Tai apie kitas knygas, užsigalvoju, tai ką veiksiu rytoj ir pan. O kartą, net sugebėjau užsižaisti su savo kate, kad tik vėliau pastebėjau, jog laikau rankoje knygą ir skaitau.
  Elementarūs sakiniai, paprasta jų struktūra, aštuntokės lygio rašymo stilius. Jeigu reiktų vienu žodžiu apibūdinti knygą, tai pasakyčiau "primityvi" . Sudėtingiausias žodis knygoje spėju buvo Edvardo pavardė - Kalenas. Aišku nesakau, kad reikia rašyti vien aukštom materijom, nu bet toks jau skurdus žodynas tikrai nustebino mane.
  Labiausiai nepatikęs knygoje veikėjas buvo Bela. Kadangi mačiau filmą, tai skaitant ir iškildavo tos merginos veidas su pavėpusia lūpa. Vietomis ji priminė tas merginas iš holivudinių filmų alia "Mokyklos nevykėlė". Kai atsiranda naujokė, šiek tiek vėpla, ką nors prisidirba, kažkas jos nemėgsta, pereina "kliūčių ruožą" ir kaip prizą gauna šauniausią mokyklos vaikiną. Erzino mane jos seilėjimasis, nelogiški poelgiai, veiksmai.
Neįtikino manęs visai jų meilė, tokia pritempta , netikra, kitaip sakant "iš reikalo". Ypač po prieš tai mano skaitytos "Moters šviesa", tai banaliau nieko dar nesu skaičiusi. Apskritai knygoje gana daug stereotipinių klišių. Kad ir jų hormoniškai paaugliška meilė, kuri turi ištverti visus sunkumus. Kas be ko bandoma pažymėti ją tragizmo antspaudu. Iš serijos "aš tave labai myliu, bet negaliu, o noriu, bet sunku valdyt instinktus" (suprask, galiu per daug įsismaginti lovoje ir įkasti tau). Taip, taip čia jums ne pažastis su plunksnom kutent, daug rimčiau.
  Silpniausia pasirodė pirma knygos pusė, dar jeigu ir antra tokia būtų buvusi, tai atsiliepimas skambėtų ne taip. Visiškas skaitalas, nieko ypatingo joje neradau. Galbūt dėl to, kad nemėgstu vampyrų, ir tos vietos su jais man buvo tik juokingos. Ypač scena mokyklos valgykloje, kai Bela, tradicinė amerikietė, valgo picą, kažkur Coca Cola paminėta ir klausia Edvardo: „O ką tu labiausiai mėgsti valgyt?“. „Aš tai pumas“ – atsako jis. Galvojau išvirsiu iš lovos nuo juoko.
  Jeigu šios knygos nebūtų perskaičiusi pusė Lietuvos, ir klaustų manęs rekomendacijų. Tai siūlyčiau ją perskaitysi paaugliams iki 15 metų, tiems, kam dar aktuali „mokyklinė meilė“ ir tais atvejais, kai „labai, labai pavargau darbe“ ir nenoriu nieko mąstyt tik kažko lengvo ir elementaraus. Kitais atvejais, negaiškite laiko. Skiriu šiai knygai 2, vieną už tai, kad perskaičiau, kitą, kad sugebėjo mane prajuokinti. Ypač Belos tėvas, kai maišydavo Edvardo vardą: „Kas toks? Edvinas?“ Beje, matėt šios knygos ir filmų parodiją "Vampires suck"?  Pažiūrėkit, labai taikli parodija .
  Taigi, lažybas, kaip bebūtų gaila, pralaimėjau. Nors sugaišto laiko taip pat :)

Kviečiu arbatos!

2010 m. lapkričio 7 d., sekmadienis

   Ką daugiau galima veikti sekmadienio vakarą, nei gerti skanią arbatą ir skaityti knygą. Šiandien turėjau literatūrinę popietę "Arbatėlė su rašytoju". Todėl kviečiu visus į svečius. Jums kokios arbatos?

Prietaringos "Miško uogos" su Jane Austen?
 

Tiek nedaug tereikia

2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

   Kai aprašiau savo susirašinėjimo laikus, sulaukiau labai daug komentarų, žinučių, pastabų. Ne vienas žmogus parašė, kad perskaitęs postą ėjo ieškoti savo gautų laiškų. Tai labai džiugina ir pamalonina. Bet smagiausia, kad ir aš pati radau susirašinėjimo draugę, po 7-8m vėl susirašinėju tikrais laiškais ir šiandien gavau pirmąjį laišką :) Džiaugiaus kaip mažas vaikas, gavęs saldainį, skaičiau laišką kelis kartus. Tiek nedaug tereikia, kad pasijustum laiminga. Ypač kai laiške randi nuostabų skirtuką, tokio, kokio dar neturėjai ir kokie tau labiausiai patinka. Skirtukas, su žirafa, žalios spalvos. Čia tik aš viena "suskydau"? :)


Romain Gary "Moters šviesa"


Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 116
Knyga nuosava
Perskaityta: 2010 11 04
Leidykla: Baltos lankos
Pažintis: trečioji autoriaus skaityta knyga
Vertinimas: 4/5




"Vienas mažiukas kinas, du mažiukai kinai, trys mažiukai kinai..."

   Jeigu pasakyčiau, kad tai knyga apie skyrybas, vyro ir moters meilę, sunkumus ir t.t. Tai nuskambėtų labai banaliai ir neįdomiai. Tai kai kas daugiau. Apie besąlyginę meilę, atsidavimą kitam žmogui, apie santykius ir kančią. Knygoje nėra daug veiksmo, nėra didelių tragedijų, tik sielos, gilios sunkios sielos žaizdos. Apie tai kaip susitinka su brandaus amžiaus žmonės ir tik tam, kad mylėdami vėl išsiskirtų. Knygoje plačiai aprašoma veikėjų patirtos ankstesnės meilės skauduliai, bandymas kurti naujus santykius, kuriuos jie tiesiog pavadino "savitarpio pagalba" vienas kitam.

"Mylėti - nuotykis be žemėlapio ir be kompaso, kur paklaidina tik atsargumas"


   Perskaičius dalį knygos nebeištvėriau, atsikėliau ir pasiėmiau pieštuką, nes tiek daug gražių citatų knygoje dar nebuvau radusi. Nors imk ir braukyk kas antrą eilutę. Knygoje puikiai išlaikytas Gary rašymo stilius, sakiniai, jų struktūra skamba kaip poezija tiesiog. Kai kurios vietos kaip per miglą rodės ar priminė žiemos vakarą, kai stebi pro langą krentančias snaiges. Užliūliuoja... Labai daug gražių citatų apie meilę, santykius, poros ryšį. Vienoje vietoje radau tokius artimus sau žodžius, kad rodos išsiplėšk tą lapą ir pasikabink virš lovos

"Mylėti - vienintelis turtas, kuris didėja, kai juo švaistais. Kuo daugiau duodi, tuo daugiau lieka tau..."

   Ši knyga man kaip gerai subrandintas senas vynas. Toks išlaikytas ir stiprus. Stiprus viskuom: skoniu, spalva ir trenksmu į galvą, kai apsvaigsti. Ši knyga tikra "Odė moteriai" su visa iš jos sklindančia šviesa. Negaliu nepacituoti vietos, kurią skaitydama juokiausi balsu. Viena kaip citata ji yra nuoga, "tarp eilučių" bandyta pasakyti, kad vienas žmogus negali nieko padaryti:

"Kai amerikiečių astronautai išsilaipino Menulyje, ten jie rado kinus. Pasipiktinę, juk kiekienas žino, kad kinai neturi tam būtinų technologinių priemonių, amerikiečiai pareikalauja jų pasiaiškinti. Kaip jūs čia atsidūrėte, kaip atsikapstėte iki Mėnulio prieš visus gamtos dėsnius? Tuomet vienas mažiukas kinas, dėdamas vieną kumštį ant kito ir taip vaizduodamas kopėčias, plačiai šypsodamasis paaiškino: "Vienas mažiukas kinas, du mažiukai kinai, trys mažiukai kinai..""

   Jeigu reiktų lyginti visas tris mano skaitytas R. Gary knygas, tai šią siūlyčiau visoms gerbėjoms. Pažinčiai geriau rekomenduočiau pradėti nuo "Aušros pažadas". Ilgai galvojau kiek skirti šiai knygai, dvejojau tarp 4 ir 5, bet galiausiai duodu stiprų 4. Pažiūrėjau, kad ir kitas jo dvi knygas taip pat įvertinau. Nežinau, man jo knygų supratimas, "suvirškinimas" ateina po kiek laiko. Gal todėl ir patinka jis. Būtinai skaitysiu likusias jo knygas. 

10 dovanų idėjų knygų mylėtojams

2010 m. lapkričio 2 d., antradienis

   Artėja kalėdos, su jomis ir galvos skausmas, ką dovanoti. Kaip pasveikinti visus draugus ir išleisti kuo mažiau pinigų. Šiemet pirmą kartą, savo "knygų klube" nusprendėm keistis knyginėmis dovanomis. Todėl kilo mintis, susirašyti viską, ką būtų galima dovanoti žmogui, kuris mėgsta skaityti:

1. Knygų skirtukas
Pati paprasčiausia ir lengviausiai įgyvendinama idėja. Nors ne visi kolekcionuoja skirtukus kaip aš, bet tokia dovana tiks visiems, ypač jeigu pastebit, kad žmogus linkęs lankstyti skaitomos knygos kampus :) Pasirinkimas labai platus, kiekvienas gali rasti savo skonio,  nuo dekupažo technika padarytų, nertų ar metalinių skirtukų. 



Knygos ausyse

2010 m. spalio 30 d., šeštadienis

   Tikriausiai skaitot mano blog'ą ir galvojat: "Na šita tikrai jau pamišus dėl knygų" :D Žinau, žinau, ne kartą jau girdėjau, kaip ir siūlymus gydytis nuo knygų priklausomybės. Na bet ką galiu padaryt, kad man patinka ne tik knygos, bet ir viskas, kas su jomis susiję. Radusi internete pavyzdžių, užsimaniau ir aš turėti tokius knygynius auskarus. Gaminimo proceso nemačiau, o galutinį rezultatą galėjau įvertinti tik jau sumokėjus pinigus ir laikant auskarus rankose. Jausmas lyg nešiočiau ausyse Irvingo "Kol tave rasiu". Sunkūs ir per dideli. Todėl dabar ieškau kitos auksarankės, kuri galėtų pagaminti kitokius.


Not made in LT

Šiandien į dienos šviesą lendą skirtukai, kurie pagaminti ne Lietuvoje. Vieni parvežti lauktuvių, kiti buvo kaip dovana. Taigi rodomės:

Šie skirtukai atkeliavo iš Norvegijos, nuo mano knygų draugės, kuri taip pat kolekcionuoja skirtukus ir neseniai sukūrė jiems blog'ą. Skirtukas su žirafom vartosi ir matosi kaip jos žiaumoja :) Antras - medžiaginis briedis


Kuo pavirto "Katinėlis ir gaidelis"

2010 m. spalio 29 d., penktadienis

   Šiandien man vėl kūrybinė diena. Tokia knygų mylėtoja, o neturiu namie nei vienos knygų atramėlės, angliškai vadinamų "bookends".  Galima jų nusipirkti, pasiūlos yra galybė, bet juk įdomiau pasigaminti pačiai, net nenuskriaudžiant savo piniginės :)



 Atramėlių gamybai reikės: 

* dviejų vinilinių plokštelių;
* klijų, žirklių;
* keturių jūsų pasirinktų paveikslėlių (aš rinkausi rašytojų)
* knygų, kurias remsite;
* ir viskas.









Book boxes

2010 m. spalio 27 d., trečiadienis

Atrodo kaip knygos, bet ne knyga. Gali atsiversti, bet ne puslapį. KAS? :) Dar viena nuostabi namų dekoracija knygų mylėtojams. Kaina šiek tiek kandžiojas, apie 40 dolerių. Bet manau, kad pasitelkus kūrybiškumą, dekupažo priemones galima pasigaminti ne ką prastesnes dėžutes. Gal yra norinčių man pagaminti? Kalėdos artėja, o ir skirtukai man jau nebetelpa :)


Kylie Stillman book art

   Na visi knygų mylėtojai, vėl šaukit, kad gadinamos knygos :) Ne tik aš mėgstu "skaptuoti" knygas. Kylie Stillman padaro tikrus meno kūrinius knygose, dažniausiai naudodama gamtos motyvus, čia tau ne kaktusą pasodint :) Daugiau jos darbų galite pamatyti ČIA



And the winner is...

2010 m. spalio 25 d., pirmadienis

   Nuostabus rytas, nuostabi diena, nes sulaukiau žinių, kad laimėjau knygą :) Versus Aureus leidykla skelbė konkursą, kuriame reikėjo paminėti kokį nors faktą apie suomių rašytoją Sofi Oksanen.  Burtai lėmė, kad jos knyga "Valymas" atiteko būten man. Dėl ko beprotiškai džiaugiuosi ir dėkoju Knygų žiurkėms, kad "supažindino "mane su šia rašytoja. Perskaičius jų knygos recenziją likau sužavėta ir bet kokiu atveju būčiau pirkusi šią knygą. Kažkokia knygynė nuojauta kužda, kad tai bus labai gera knyga. Nors viešai skelbiau, kad mano dabar skaitomų knygų krūva nepasipildys naujomis, bet negalėjau gi numatyti tokio atvejo :)  Tad laukiu atkeliaujančios knygos ir kibsiu į skaitymą. Atsiliepimo ilgai laukti manau neteks :)


Nugarėlių haiku

   Pirmiausiai ši mintis kilo Knygų žiurkėms. Ir šis sumanymas mane tiesiog sužavėjo. Dabar kiekvienas gali pasijusti tikru poetu. Iš knygų pavadinimų galima sukurti nuostabiausias eiles. Vėliau leidykla "Tyto alba", paskelbė konkursą, jame reikėjo iš jų leistų knygų pavadinimų sukurti haiku. Pagauta įkvėpimo sugalvojau tris ir laimėjau knygą (beje, nuostabią poezijos knygą). Prisiminkim mano senuosius bandymus:




 Rožės vardas – juodoji knyga,
Ragana ir lietus – dešimt
Jūs irgi taip manėte?

Plastic bookmarks

2010 m. spalio 23 d., šeštadienis

Šiandien parodysiu savo turimus plastikinius skirtukus. Visi pirkti ne Lietuvoje, visi patogūs ir visi naudojami :) Pirmieji - dailiosios rankytės


Tahir Shah "Kalifo rūmai"

2010 m. spalio 22 d., penktadienis


Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 372
Knyga skolinta
Perskaityta: 2010 10 22
Leidykla: Tyto alba
Pažintis: pirmoji autoriaus skaityta knyga
Vertinimas: 5/5



   Mano dar vienas Garfildo greitukas . Porą naktų skaitymo iki 5 ryto ir knyga užbaigta. Istorija apie afganų kilmės rašytoją, su šeima persikėlusį į Maroką ir bandantį perprasti vietos kultūrą. Suvokti jų tikėjimą džinais, susitaikyti su nebaigtais darbininkų darbais, egzorcizmo seansais ir t.t. Skaitydama galvojau, kad aš tokios kantrybės neturėčiau. Vieną dieną po tavo namus laksto žiurkės, kitą neatsigini uodų ar savo darbininkų giminaičiųTarnai tau nurodinėja kaip gyventi, praradę namus atsikrausto su pusę giminės (neaišku kuriam laikui), jokios ramybės, nervinies dėl kiekvieno menkniekio ir pan. Visos nelaimės bandomos suversti džinams, netgi jeigu netyčia sudaužei vazą. O jeigu sulaikė sunkvežimio vairuotoją su tavo smėliu, tai žinok, kad gresia skyrybos su žmona :)
  Dar vienas "įstrigęs" žodis knygoje buvo Kasablanka. Iš karto iškyla prisiminimai apie filmą. Kai dar dirbau kino srityje, vienas bendradarbis sakydavo: "Kas nėra matęs šito filmo, negali savęs vadinti kino mėgėju". Knygoje vienas veikėjas keliauja po pasaulį, kiekvienoje šalyje eina į kino teatrą ir žiūri būtent šį filmą. Kai kas gali tai pavadinti beprotišku elgesiu ir laiko švaistymu. Tačiau aš žinau ir suprantu, ką reiškia kažką labai, labai mėgti :)
  Gaila, kad knyga buvo skolinta, nes pirmą kartą jutau, kad noriu pribraukyti kone pusę knygos. Tokių  genialių perliukų atradau.. Aišku nepraleidau pro akis ir tų vietų, kur buvo minimos knygos, ypač aprašymai kaip atkeliauja autoriaus knygų kolekcija ar lentynų gaminimas iš juodmedžio.

Tu numegzk man, mama..... skirtuką

2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienis

   Gavau šiandien siuntinį, savo naujus skirtukus į kolekciją. Pas vieną auksarankę mergaitę užsisakiau megztų skirtukų. Žaliaakis, rudaplaukis šuniukas keliauja pas mane


Garfildo greitukas

   Būna tokių knygų, kurias pasiimi vakare prieš miegą paskaityt ir paryčiais užverti paskutinį lapą. Vakar sugalvojau pavadinimą tokioms knygos - "Garfildo greitukas". Pamenat šį filmuką? Rodydavo pilnas, normalias serijas, o kartais tarp jų, kokią trumpą, greitą istoriją :) Tokia knyga pretenduoja tapti ir dabar skaitoma T. Shah "Kalifo rūmai". Vakar pasiskolinau iš draugės ir  miegoti nuėjau 5 ryto, perskaičius pusę knygos. Šiandien net nieko nesinori daryti, tik skaityti ir skaityti, kol užbaigsiu. 
   Tačiau būna ir tokių knygų, kurias skaitai mėnesį, per tą laiką paraleliai (?) perskaitai 5-6 knygas papildomai, pabaigus skaityti tik atsidūsti, kad pagaliau įveikei. Kai taip būna, knygų krūvelė prie mano lovos tik didėja ir didėja. Visada, kai nėra vienos itin kabinančios  knygos, su kuria eičiau net į WC, pradedu dairytis į kitas. Vartau jas, apsimetu kad netyčia paėmiau, o paskui šast ir jau guli skaitoma prie lovos :) Nežiūrėkit  blogo šone "Dabar skaitau", nes tai melas, šventas, bet melas :) 
   Iš tikro šiuo metu skaitau 7 knygas. Žinoma ne visas iš karto, vieną vakarą pasimėgauju Marquez, kitą bandau perprasti Fowles, trečią pavartau Grass'ą. Ketvirtą vakarą nebeiškentus visų pagyrų pasiimi "Begantis paskui aitvarą", paskui žiūri, kad ir "Kalifo rūmai" įdomūs..
   Tik prižadėjau sau, kad daugiau jokia knyga nepapildys šios krūvos. Tol kol visų neperskaitysiu, į kitas nesidairysiu :) 



Ką pasirinkti?

2010 m. spalio 16 d., šeštadienis

   Šiandien aš tikrai neturiu ką veikti :) Todėl nusprendžiau susitvarkyti savo lentyną. Kaip visada, kaip aš mėgstu, pagal savo taisykles. Visos knygos sudėtos pagal ūgį, vieno autoriaus taip pat šalia. Jeigu reikia knygą netgi apverčiu, kad palenkus galvą į kairę pusę būtų galima perskaityti visus pavadinimus ir nereiktų sukinėti galvos. Rezultatas gavosi toks:


Bookmark II

2010 m. spalio 15 d., penktadienis

   Ką tik gavau dovanų du naujus skirtukus nuo mamos. Už tai, kad sutvarkiau virtuvę :D Abu magnetiniai: kačiukas ir šuniukas :)

Parašyk man laišką...

2010 m. spalio 14 d., ketvirtadienis

    Jeigu ne kiekvienas rašytojas, tai kas antras tikrai susirašinėjo su kuom nors, rašė meilės laiškus, vėliau juos publikuodavo knygose, po mirties buvo pardavinėjami aukcionuose ir t.t. Buvo tokie laikai, kai ir aš labai mėgau susirašinėti su kitais žmonėmis. Meilės laiškų nerašiau (nors ne, meluoju, vieną teko sanatorijoj, tamsoj rašyt, bet vėliau tas vaikinas jį parodė draugams), užtat džiaugiuosi, kad visus savo gautus laiškus išsaugojau iki šiol. Dabar tikrai neprisimenu, kiek jų yra. Kažkada seniai teko skaičuoti, tai buvo virš 600 :)


Nors šis blogas kaip ir ne apie tai, tuo labiau, kad aš nei rašytoja, nei žymus žmogus. Bet šiandien man sentimentali diena, užsimaniau peržiūrėti savo laiškus ir tiek prisiminimų sukilo, tiek geros nuotaikos. Noriu jomis pasidalinti ir su Jumis.
Štai pirmoji laiškų krūva. Vienu metu aš susirašinėjau su 15-17 žmonių net. Per dieną gaudavau kartais iki 5 laiškų, o paštininkė jau klausinėdavo manęs, kas man tiek rašo :)



Autografai

2010 m. spalio 13 d., trečiadienis

     Šiaip niekada nebuvau autografų medžiotoja. Galbūt neturiu tiek drąsos prieiti prie rašytojų, gal neteikdavau tiek reikšmės jų autografams. Bet per paskutinę knygų mugę, specialiai vežiausi J. Gaarder knygą "Cirko direktoriaus duktė". Tiesiog negalėjau praleisto progos gauti jo autografą. Stovėjau ilgiausioj eilėj, vienu metu jau galvojau apsisukti ir eiti toliau pirkti knygų. Bet dabar nesigailiu, kad išlaukiau. Ir ši knyga viena brangiausių dabar.


Emmanuel Carrere "Sniego mokykla"


Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 141
Knyga gauta dovanų (perskaičius padovanojau kitam)
Perskaityta: 2010 10 12
Leidykla: Alma Littera
Pažintis: pirmoji autoriaus skaityta knyga
Serija: "Keista kolekcija"
Vertinimas: 3/5


   Tai  jau ketvirtoji knyga iš šios serijos. Kažkada buvau nusprendusi perskaityti visas septynias. Tačiau aš kaip mažas vaikas, nors ir nudegu pirštą, bet vistiek kitą kartą kišu prie ugnies. Iš keturių skaitytų knygų viena patiko, dvi sunervino, ši gana vidutinė. Jau po A. Nothomb "Baimė ir drebėjimas", sakiau viskas su šia serija, bet ne, vistiek kažkas viduj kirba, kad skaityčiau ir kitas. Gal vis tikiuosi duoti šansą "pasitaisyti" šiai serijai? Manau, kad keturių knygų perskaitymas, buvo didelė proga nenuvilti manęs. tačiau viskas, sakau NE šiai serijai ir net nebežiūrėsiu į tą pusę.
   Apie ką knyga? O gi apie nieką. Dėl ko jau nesiginčysiu, kad tikrai ne veltui atsidūrė "Keistoje kolekcijoje". Aš nesuprantu tokių knygų "gerumo". Skaitant labai dažnai mintys klaidžiojo kitur, buvo sunku susikaupti, sutelkti dėmesį. Man visko trūko šioje knygoje, tiek siužetinių linijų išplėtojimo, tiek ryškesnių personažų, kažkokių stipresnių įvykių. O dabar skaitai ir jautiesi, lyg plaukiotum paviršium, bet nematytum dugno. Numeta tau autorius kabliuką, bet masalo ant jo nėra.
   Ir tikrai nesuprantu, kodėl ši knyga gavo Femine premiją. Man atrodo, kad mūsų pirmos knygos debiutantai, kuriuos leidžia LRS leidykla, parašo žymiai stipresnius kūrinius nei šis.
   C. Miller pagal šį romaną pastatė filmą , kuris pelnė Kanų festivalio žiuri prizą. Nors pažiūrėjus "treilerį", kad ir prancūzų kalba, aš visai susidomėjau. Galbūt vaizdas man patiktų labiau nei knyga :)
  

HOWARD JACOBSON


    Pagaliau turime šių metų Man Booker prize laimėtoją. Juo tapo HOWARD JACOBSON už knygą "THE FINKLER QUESTION". Tai knyga apie tris draugus, du iš jų yra žydai, o trečiasis norėtų būti. Apie jų  gyvenimą ir patirtitį Anglijoje sužinosime knygoje. Tikiuosi, kad lietuvių leidėjai nepraleis šios knygos "pro akis" ir greitu metu galėsim pamatyt lentynose :) 
    Prisipažinsiu, man ši pavardė buvo visai negirdėta. Bet guodžiuosi, kad ne man vienai. Tai bus gera proga susipažinti artimiau. Jau dabar, kiek pasidomėjau, tai supratau, kad vyrukas turi gerą jumoro jausmą.:

Belaukiant Booker'io

2010 m. spalio 12 d., antradienis

   
   Aš jau spirgu, negaliu sulaukti. Šiandien turi paskelbti naują Men Booker prize laimėtoją. Po Nobelio premijos, man ji antra pagal svarbumą. Premija skiriama kasmet, už tam tikrą knygą. Galiu tik pasidžiaugti, kad anksčiau ją laimėjo tokios knygos kaip "Mažmožių dievas", "Jūra jūra", "Šindlerio sąrašas", "Nešlovė" ar "Pi gyvenimas" (girdėjau greit turi pasirodyti filmas). O S. Rushdie yra laimėjęs net Booker booker'io premiją. Vienintelio jo knyga "Vidurnakčio vaikai" išrinkta tarp geriausių visų knygų laimėtojų.  
   Beje, 1971m buvo pakeistos taisyklės, prizas skiriamas ne "atgaline data", o tai knygai, kuri buvo tais metais išleista. Pasikeitus taisyklėms, kaip ir dingo vieni metai, todėl po ilgo laiko , tik 2010m buvo iš naujo renkamas 1970 metų laimėtojas, vadinamas  "The lost man booker". Ją gavo J. G. Farrell už knygą "Troubles". 

Metų knygos rinkimai

    Jau prasidėjo 2010 metų knygos rinkimai. Kviečiu visus balsuoti, kadangi tai vienas svarbiausių  knyginių adpvanojimų Lietuvoje. Balsuoti galite ČIA.  Nepamirškite skirti savo balsą ne tik suaugusiųjų knygoms, bet ir paauglių bei vaikų. 

   Šiemet laimėti geriausios knygos rinkimus pretenduoja:  

„Sakoma, kad esė – itin „laisvas“ ir neįpareigojantis žanras, „suvartojantis“ viską, kas tik pakliūva rašytojo akiratin: skaitomos knygos citata, matytas filmas, politinė aktualija, draugės plaukų spalva ar katino veislė, pastebėjimas ar jausena. Radvilavičiūtė demonstruoja, jog jos esė – labai išmoningai ir kietai suveržta struktūra, kurioje apgalvota kiekviena detalė, jungtis, perėjimas, čia niekada nebūna nieko atsitiktinio, nieko šiaip sau, o kartu kyla įspūdis, tarsi pasakojimas rutuliotųsi prieš skaitytojo akis – spontaniškai. Tai konstrukto (šį žodį autorė labai mėgsta) ir intuicijos dermės, tikros meistrystės požymis.“ Danutė Kalinauskaitė 
  
Sunkiausia aprašyti tai, ką žinai geriausiai. Kai nuojautos virsta patyrimu, žinojimas, užuot atsidėjęs kažkokiu belaikiu šlaku, ištirpsta žmogaus esybėje, „išsivaikšto“ egzistavimo apytakoje. Žinojimas – tai ne formulės, o išvalyta šviesi erdvė, iš principo atsisakanti būti sandėliu. Tą gerai žino prisiekę keliautojai, vienuoliai ar kitokie nuskaidrėję „būties minimalistai“. Žinojimas – visada vienišojo kelias. Itin privati teritorija.

Visgi spręsk apie knygą pagal viršelį...

2010 m. spalio 11 d., pirmadienis

   Meluočiau jeigu sakyčiau, kad knygos viršelis man neturi visiškos reikšmės. Kiek jau knygų esu "nurašius" vien dėl to, kad viršelis pasirodė neįdomus ar netgi baisus. Keletą knygų perskaičiau tik dėl to, kad rekomendavo ją patikimi  žmonės, bet knygos gerumas vistiek nepakeisdavo nuomonės apie prastą viršelį. Todėl ir garsiai galiu sakyt, kad spręskit apie knygas pagal viršelius ar jų pavadinimus, ypač jeigu jie bus tokie, kaip pateikti čia:


"Kaip didinti savo IQ valgant gabius vaikus?"
Čia aš viena kažko nesupratau? Tai turėjo būti juokinga? Norėčiau perskaityti šią knygą, vien dėl patarimų apie IQ didinimą, gal bus ir daugiau nei vien vaikų valgymas :D







   "Miręs gyvūnėlis"
Tokia knyga tikrai "papuoštų" mūsų bibliotekas, kai ir taip vos ne kasdien išgirstame apie kankinamus gyvūnėlius. Pamačius viršelį kyla visokios mintys: ar tai knyga kaip padegti katiną? Nužudyti savo augintinį? Knygos aprašyme parašyta, kad tai nėra humoristinė knyga ir nieko bendro neturi su žiaurumu. Pasirodo tai knyga, kaip oriau ir garbingiau surengti savo mirusio augintinio laidotuves :) Bet savo vaikui tikrai nepirkčiau tokios knygos.


Banana Karenina

2010 m. spalio 9 d., šeštadienis

    Rimtai, ko tik tie dizaineriai neprimąsto. Skaitėt "Ana Karenina"? Patiko? Mėgstat bananinius ledus? Viena dizainerė sumąstė literatūrinius ledų indelius. Galima paragauti (aišku ne LT) "Banana Karenina" ledų .O gal norėtumėt "Oreo and Juliet" ar "The Crunchback of Notre Dame"?
   Bandau įsivaizduoti, kokius patiekalus Lietuvoje galėtų pavadinti pagal knygas. Tarkim vartant meniu prabangiam restorane randi "Sraigė su beisbolo lazda". O vietinė kepyklėlė keptų "Panelės Smilos pyrago kvapas" :)


Jesenino kaktusas

   
   Parašiau apie gėles knygose ir neištvėriau, turėjau pati tai išbandyti :) Susiradau seną Jesenino (atleisk man) knygą rusų kalba, kurios tikrai neskaitysiu. Todėl nebuvo gaila paaukoti. Sunkiausias darbas tikrai yra išskaptuoti knygą, Viršelis storas, stengiesi, kad nesuplyštų lapai, bijai nusirėžti pusę piršto :) 
   Tada susiradau žemės, apėjau visas palanges, kur mama augina savo gėles. Kadangi nieko geresnio neradau, o kaktusos nereikia dažnai laistyti (mažiau knyga šlaps), tai iškapsčiau iš vieno vazono mažą kaktusiuką ir perkėliau į naujus jo "namus" :) 
   Bus labai įdomu stebėti, kiek laiko sugėbės "išgyventi" mano kaktusas. Pavadinsiu jį Jesenino vardu už tą jo knygos "sudirbimą" :) Visa knygos virtimo vazonu eiga čia:

Ir sužydės pasaulio gėlės

   Nors man knyga yra šventas daiktas, labai jas saugau ir "nesityčioju" iš jų. Bet yra tieg nuostabių idėjų, ką galima iš jų/ su jomis pagaminti. Juk kiekvienas namuose rastume nereikalingą, seną ar neįdomią knygą. Jeigu ne, galima pigiai  nusipirkti taip vainamuose "skudurynuose". Man tikrai nebūtų gaila "sugadinti" kokios knygos apie mašinas ar seną tarybinę enciklopediją. Kodėl kalbu apie gadinimą? Nes gėlės gali pražįsti ne tik kiemo daržely ar sode. Pabandom pasigaminti? :)

 Reikės:
1. Nereikalingos knygos (arba kurios negaila);
2. Žemių sodinimui;
3. Žinoma gėlių daigų, kaktuso ar ką kitko, ką norėsit sodinti;
4. Sietelio, tinklelio ar kokio kito daikto, kurį būtų galima uždėti, kad neiškristų žemės ir gėlė gautų drėgmės.


Visas vaizdas atrodytų taip:

Tapetai ar knygos?

2010 m. spalio 8 d., penktadienis

   Kažkada man teko skaityti straipsnį, kaip viena moteris Rusijoje padėjo žymiam verslininkui sudaryti jo asmeninė biblioteką. Na tokią, kad atėjus verslo klientams būtų galima pasirodyti, jog skaitau labai "protingas" knygas. Vėliau ta moteris išgarsėjo ir tapo asmeninių bibliotekų sudarinėtoja :) Aš visai nebūčiau prieš irgi užsiimti tokia veikla, su mielu noru pirkčiau knygas, kad ir kitiems, dėliočiau jas į lentynas, rūšiuočiau :) Bet esmė ne tame. Nes šiais laikais ir tokia profesija gali žlugti, kadangi norint pasirodyti, nebebūtina prisipirkti daug knygų. Iš leidėjų teko girdėti, kad nemažai žmonių knygas naudoja vietoj tapetų, ypač vyresni, susipirkę visas PLB serijos knygas (tos rudais vienodais viršeliais). Šiandien netikėtai radau tikrų tapetų, ne iš knygų, bet su knygomis. Taigi metam savo knygas lauk (juokauju) ir tiesiog prisiklijuojam naujausių knygų tapetus :D Bet nesakykit, atrodo tikrai įspūdingai. Užėję svečiai pultų apžiūrinėti tokias sienas :)


 

CopyRight © | Theme Designed By Hello Manhattan