Simon Beckett "Kapo šauksmas"

Žanras: detektyvinis romanas
Originalus pavadinimas: The calling of the grave
Puslapių skaičius: 373
Leidykla: Tyto alba, 2013
Vertė: Vytautas Petrukaitis
Knyga nuosava
Perskaityta 2014 01 15 
Pažintis: ketvirtoji autoriaus skaityta knyga
Vertinimas: 5/5




"Kaip ir gamtoje, niekas niekada iki galo nėra sunaikinama, todėl niekas nebūna paslėpta visiškai. Kad ir kaip giliai užkasi, negyvėliai vis dar gali pranešti ten esą."


    Aš nesu mėgėja taupyti knygas. Nesuprantu tų, kurie teigia skaitantys lėtai, nes nori, kuo ilgiau skaityti knygą ir mėgautis. Jeigu aš mėgaujuosi, tai noriu greitai ir aiškiai. Su šita knyga buvo kitaip - aš ją tikrai taupiau. Žinojau, kad su paskutiniu sakiniu baigsis ne tik knyga, bet ir visa Deivido  Hanterio serija
    Knygoje "Kapo šauksmas" autorius nusprendė atskleisti pagrindinio veikėjo praeitį, įvykius, nulėmusius jo tolimesnį gyvenimą ir šeimos tragediją.  Grįžtame į praeitį, kuomet Deividas tiria kraupią keturių merginų nužudymo bylą. Nors jų žudikas ir sulaikytas, mergaičių kūnai vis dar nerasti ir byla pamažu pasimiršta. Praėjus aštuoneriems metams, nepavykęs tyrimas priverčia Hanterį į viską pažvelgti kitomis akimis, suvokti, kad ne visi įvykiai tokie aiškūs, kaip atrodė tuomet. Byla atnaujinama.  
    Autorius ir šioje knygoje nenuvilia savo skaitytojų kuriant įtemptą siužetą, slogią atmosferą bei veikėjų psichologinius portretus. Krūpčioti teko ne kartą, o istoriją gaubiantis rūkas, uolos, požemiai, drėgmė prie geros savijautos taip pat neprisideda. 
   Kalbant apie veikėjus, aš ir toliau nenustoju žavėtis Deivido analitiniu mąstymu, ramybe ir empatiškumu. Noru padėti kitiems, nors jų elgesys ir erzina. Hanteris nebuvo vienintelis, kurį visą laiką erzino Sofija, elgsenos tyrėja, prisidėjusi prie bylos tyrimo. Mane jau seniai taip trikdė knygos personažo poelgiai. Aš net pasibraukiau knygoje žodžius, pasakytus Deivido apie ją: "Nesvarbu, kad ji elgsenos specialistė - kai jai paranku, gali būti tiesiog buka". Ir nors pabaigoje tokio Sofijos elgesio priežastys išaiškėja, tačiau simpatijos jai tai vis tiek neprideda. 
   Nors jau knygos viduryje galima įtarti, kad kažkas čia ne taip, pabaiga tikrai nenuvilia ir priverčia susimąstyti. Ypač apie žudiko motyvus ir kas iš tikro slepiasi už maniako veido. Situacija knygoje dar kartą parodė, kad žudikais ne gimstama, o tampama. Už kiekvieno maniako pirmiausiai stovi sutrikęs, pažeistas, kompleksuotas, nesuprastas, sergantis žmogus. Tai mes, visuomenė, padarome iš jų žvėris.  
     Pabaigai, tikrai rekomenduoju šią seriją visiems detektyvų mėgėjams. Knygos ištrauką galite paskaityti ČIA, o aš tikiuosi, kad tai nepaskutinė šio autoriaus lietuviškai išleista knyga. 

3 komentarai :

  1. Viskas, pasiduodu, kažkodėl šiuo įrašu įveikei mane - einu ieškot kuri čia pirma dalis ir pradedu pažintį su šiuo autorium ir šiuo veikėju.. O gal galima pradėt skaityt nuo šios dalies? Ar neis suprasti kas kur ir kodėl?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nieko neatsitiks, jei skaitysite ir ne iš eilės, bet aš asmeniškai serijas mėgstu skaityti nuo pirmos knygos :)

      Panaikinti
  2. Skaiciau tris knygas, patiko, tik nerandu " Mirties chemija" 1 knygos liko neperskaityta

    AtsakytiPanaikinti