Jurga Adomo "AŠ + MB = AŠ"


Žanras:  romanas
Puslapių skaičius: 304
Leidykla: Obuolys, 2013
Knyga nuosava
Perskaityta 2013 04 17
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 4/5





"Jei nieko nežinai apie artimo žmogaus liūdesį, dar nereiškia, kad jam nebūna liūdna, gal tiesiog tu nesi jam artimas"

     AŠ + MB. Jurga + Mėlynbarzdis. Aštuonerius metus. Kol vieną dieną tavo iliuzijų veidrodis dūžta ir lygtyje atsiranda dar vienas (ne)žinomasis. AŠ + MB + LAIMA. 
    Klysta tie, kurie mano, jog šioje knygoje ras klasikinį meilės romaną. Su meilužės tampymais už plaukų, pavydo scenų per visą kvartalą kėlimais, kerštu buvusiam mylimajam ir sprendimu pradėti gyvenimą iš naujo.
   Taip, naujas gyvenimo etapas tikrai prasidės. Tačiau toks, kurio vargu ar galėjo tikėtis ir pati autorė. O ką jau kalbėti apie skaitytojus. Ar labai dažnai išduota moteris susidraugauja su meiluže? Sugeba jai atleisti, randa bendrų draugų ir net nusprendžia visą savo istoriją aprašyti tinklaraštyje.  Iš kiekvienos pusės pozicijos, tai ką jos jautė, suvokė bei išgyveno. Man, kaip ir Jurgai, apmaudu, jog, viename  jų istorijos virtimo  į knygą etape, Laima atsisakė šios idėjos.  Ir tie, kurie skaitys jos tinklaraštį ar šią knygą, nebesužinos, kitos pusės tiesos. 
   Būna veikėjų, kurie mums patinka, kurių mes (ne)mėgstam ar nepateisinam. Aš Jurgos šioje knygoje tiesiog neperkandau. Aš nežinau, ar man ji patiko, ar supratau jos veiksmus. Ne visus jos poelgius aš ir pateisinau. Kartais jautėsi jos naivumas, nemokėjimas būti vienai, be meilės, nepasitikėjimas savimi ir net savanaudiškumas. Ypač kai skaitai apie jos sprendimus keistis, bet uždavus klausimą: "O jeigu jis dabar ateitų ir prižadėtų man aukso kalnus, prabangią mašiną, keliones, namą. Ar aš jam atleisčiau? Ar pulčiau ant kelių? Taip, mano meile, taip". Bet, kaip minėjo ir pati autorė, vienoms reikia gražių žodžių, kitoms veiksmų, paslaugų ar apčiuopiamų dalykų. Kiekvienas mes turime teisę rinktis.
   Man nepatinka ir kai žmonės pakeičia savo gyvenimo būdą (tampa žaliavalgiais, nebevartoja alkoholio), bet sutikę savo draugus, pradeda juos smerkti dėl išgertos vyno taurės. Nors prieš metus ji lygiai taip pat su jais sėdėjo ir mėgavosi tuo vynu.  Neteisk ir nebūsi teisiamas. Aš su šypsena žiūriu ir į tokius, kurių autoritetas yra Jėzus Kristus ar naujiems pokyčiams pasirenka ekstremalius (kūno atžvilgiu) būdus.
   Labiausiai mane šokiravęs dalykas šioje knygoje - tai MB pasiteisinimas, kodėl jis susirado meilužę. Jeigu tai tiesa, tai aš skirčiau jam apdovanojimą "Metų pasiteisinimas". Intrigos vardan aš neatskleisiu to, tačiau man iki šiol sunkiai suvokiama, kad taip gali atsakyti suaugęs vyras. Beje, vyrai, mėgstantys gyventi dvigubą gyvenimą, tikrai turėtų ko iš jo pasimokyti. Nes viską taip suderinti, sustyguoti ir ne vienerius metus išlaikyti šią paslaptį gali tik genijus (arba ligonis). 
   Ši istorija yra be galo stipri pačios Jurgos savianalize. Pagal visus, psichologijos vadovėlyje aprašytus, etapus. Nuo neigimo, pykčio, susitaikymo iki išsivalymo ir pokyčių. Vieni po išdavystės suserga depresija, kiti puola į naujus santykius, treti  užsidaro savyje. Jurga pasirinko savo būdą. Nesvarbu, kiek tai yra priimtina kitiems, visi būdai yra teisingi tol, kol jie padeda asmenybei grįžti į savo gyvenimo kelią. 
   Neskaitykite šios knygos, jeigu Jums žmonės, kurie užsiima meditacija, vipassanomis, badauja 30 dienų, dalyvauja seminaruose apie sąmoningumą, 10 dienų priima tylos įžadus, atrodo kvanktelėję ar atvykę iš Marso. Nes viso to knygoje yra labai daug ir Jūs tiesiog neperskaitysit jos. Neskaitykite, jei tikitės ir audringo santykių aiškinimosi. Tai ne ta knyga. Tai knyga apie kelią į save ir savęs pažinimą.
   Knygoje Jurga pažadėjo rašyti tik tiesą. Kad ir kokia skaudi ar karti ji būtų. Būtent todėl ji neslėpė savo tikrojo vardo, nepabijojo, kad ją atpažins artimieji, draugai. Aš nežinau, ar būčiau tiek išdrįsusi. Todėl turiu už tai ją pagirti. Nes jos nuoširdumas ir nuoga tiesa jautėsi kiekviename žodyje bei sakinyje. Galbūt jei žinotume Laimos poziciją, ši istorija atrodytų kitaip. Kitas žmogus, kita tiesa. 
   Man labai patiko knygos stilius, sklandūs sakiniai. Labai gražios metaforos, išsireiškimai, įžvalgos. Skaitai kaip per sviestą. Ir jaučiu, kad prie to prisidėjo gera redaktorės ranka. Nes ir pati autorė prisipažino, jog klaidos - jos problema nuo pat vaikystės. Ir ta lengva, jauki knygos atmosfera priverčia ją perskaityti vienu prisėdimu. 

1 komentaras :

  1. Oi, kaip ačiū už šitos knygos aprašymą, kažkaip laiku jis man pakliuvo, peržvelgiau Jurgos blogą ir supratau, jog skaitysiu... Jau kurį laiką ieškojau kažko tikro, apie žmogų su visom jo silpnybėm... Perskaičius knygą būtinai dar raštėlsiu čia į komentarus, ačiū, kad padėjot man ją atrasti :)

    AtsakytiPanaikinti