Aleksandras Ikamas "Banginis prarijo lietuvį"


Žanras:  humoro antologija
Puslapių skaičius: 207
Leidykla: Tyto Alba, 2012
Leidyklos dovana
Perskaityta 2013 04 10
Pažintis: pirmoji autoriaus skaityta knyga
Vertinimas: 5/5


 
"Apie kiekvieną žmogų galima parašyti romaną, bet ne kiekvienas yra vertas nekrologo"
 
   "Tualeto knyga" - galbūt ir negražus, bet labai tinkantis apibūdinimas šiai knygai. Kodėl? Nes tai tokia knyga, kurią skaityti galima bet kur: tualete, autobuse, ligoninėje, laukiant eilėje. Galima skaityti ilgą laiką (kaip aš), paraleliai kitų knygų. Ir atsiversti ją kai norisi kažko lengvo, sužinoti kažką naujo, pasijuokti, stebėtis ir neatsistebėti. Skaityti ją galima ir nuo pradžios, ir nuo vidurio ar pabaigos.
   Pirmoji kilusi mintis, perskaičius knygą - ją reikėtų perskaityti L. Lavastei. Gal tuomet ji pakeistų savo nuomonę apie lietuvius ir suprastų, jog nesame mes tik vagių ir galvažudžių šalis. Skaitydami šią knygą suprasite, jog lietuviai tikrai išradinga, drąsi, ambicinga, spontaniška ir nuoširdi tauta. O koks kitas įspūdis gali susidaryti, kai perskaitai, jog vienas lietuvis išrado požeminį tanką (!), kitas lažinasi, kad rašalu augintos bulvės užaugs juodos, trečias už kelis litus suvalgo molio gabalą, ketvirtas siekia rekordo skrendant į stratosferą oro balionu. Ir dar daug įdomių bei juokingų situacijų galėčiau vardint ir vardint.
  Ši sudaryta antologija puikiai atskleidžia mūsų tautos nacionalinio charakterio ypatumus. Ne tik gerus, bet ir tuos, kuriais žavėtis per daug negalime. Kaip ir jų neigti. Ypač mane nustebino, jog anksčiau lietuviai taip mėgo bylinėtis.  Kaip teigia knygos sudarytojas, bylinėjimuisi negailėta nei laiko, nei pinigų. Ir nesvarbu už ką, ar nugaišusią vištą ar nulaužtą krapo šakelę sode.
   Niekada nebūčiau patikėjusi, kad kažkada gimnazijos direktorius galėtų uždrausti vartoti aplodismentus (?) ir draudimas panaikinamas tik tuomet, kai Valstybinis teatras atsisako moksleiviams rodyti spektaklius. Na koks spektaklis be plojimų pabaigoje? Ir kokią žalą gali padaryti plojimai?
   Manau nesuklysiu teigdama, kad ne vienas iš mūsų gyvenime esam sau (ir kitiems) pažadėję, jog mesime gerti, rūkyti ar mažiau valgyti. Iškenčiam kelias dienas ir pamirštam savo pažadus. Arba vis nukeliam, jog jau nuo kito pirmadienio tikrai, nuo sausio pirmos jau tikrai, tikrai. Norit išduosiu paslaptį, kaip atsikratyti žalingo įpročio ir laikytis savo pažado? Tereikia pasinaudoti metodais, aprašytais šioje knygoje - kas kartą sulaužius pažadą mesti rūkyti, turi bankui sumokėti baudą. Tik tiek. Kai tris kartus bankui atiduosit sunkiai uždirbtą minimalią algą, praeis visi norai rūkyti ar gerti. O gal ir bankai nebebankrutuos Lietuvoje.
   Man labai patiko ir šios knygos viršelis, maketavimas bei visas apipavidalinimas. Pamenat tokį seną žurnalą "Šluota". Tai čia panašus, tik pagerintas, variantas: tikroviškai atrodantys pageltę lapai,to meto  karikatūros
  Todėl drąsiai rekomenduoju perskaityti šią knygą tiems, kuriems nesvetimas humoras, istorija, lietuvių tauta ir jos kalba. Kalbą miniu neatsitiktinai, kadangi knygoje perskaitysite visus tuo metu vartojamus žargonus, svetimybes, skolinius, kurie tekstui ir mūsų kalbai suteikia savito žavesio. 



1 komentaras :

  1. Man ši knyga - atradimas. Seniai taip juokiausi

    AtsakytiPanaikinti