Niekada man knygų nebus perdaug arba aš vis dar myliu Vilnių

   "Aš skaitau" savaitgalį svečiavosi Vilniuje, savo mylimiausiame mieste. Ir parvežiau Jums šiokį tokį reportažą apie tai, ką aš ten nuveikiau. O nuveikiau tikrai daug!
  Pirmiausiai labai norėjau apsilankyti neseniai atsidariusiame bare "Bukowski". Bet didžiausiam mano nusivylimui ir dar didesnei nuostabai, jis buvo uždarytas (priežastys neaiškios), tad nei nuotraukų, nei įspūdžių parodyti Jums negaliu. Tikiuosi, kad nesklandumai pas juos tik laikini. Tie, kurie dar negirdėjo apie šį barą, galite paskaityti  ČIA.
  Būtent Arūnės iš "Šiandien kakavą noriu gerti mėnulyje" dėka, apsilankėme knygyne "MintVinetu", kuriame tą vakarą vyko susitikimas su baltarusių rašytoju Pavelu Kasciukevičiumi. Žmonių susirinko nedaug, bet tarp jų buvo ir pats Marius Burokas bei rašytojas Andrius Jakučiūnas. Kelias nuotraukas galite pažiūrėti ČIA.  Aš, žinoma, nepraleidau progos apžiūrėti visas lentynas ir įsigyti knygų pigiau. Nusipirkau 5 knygas. O A. Užkalnio knyga buvo net su dedikuotu autografu. Dabar turiu abi dvi jo knygas, abi su parašu, tik viena Ievai, kita - Ingai! Įdomu man, kodėl skaitytojai stengiasi gauti autoriaus autografą, o vėliau tokios knygos patenka į skaitytų knygų knygynus.


  Kitą dieną apsilankiau keliuose knygynuose. Nusipirkau ilgai norėtą S. J. Watson "Kol nenuėjau miegoti", D. Doncova "Nošpa trims" bei porą knygų "Trečiadienio konkursams".
  Ir pagaliau apsilankiau senų knygų knygyne "Knygos namai". Ypač mane domino neseniai pasklidusi naujiena apie knygų kapines. Tik nuėjusi pamačiau, kad neturiu grynų, o su kortele nepriima (mano piniginė džiaugėsi). Tad žinojau, jog nieko nepirksiu ir galiu viską ramiai apžiūrėti. 
  Jei atvirai, tai senų knygų (susimaišiusių su pelėsiais) kvapas jaučiasi vos pravėrus pagrindines duris (o knygynas antram aukšte). Pirmas vaizdas man pasirodė kiek kraupokas. Aš žinau, ką reiškia dirbti su senom knygom, nesitikėjau Akropolio knygynų aplinkos, bet vis tiek, kažkaip liūdna... Ypač knygų kapinės. Ir asortimento didesnio tikėjausi. Daug nepasakosiu, nes viską galite pamatyti straipsnio apačioje, nuotraukose. 
O visų smagiausia mano kelionės dalis buvo apsilankymas leidykloje "Tyto Alba". Iš karto sakau, buvo labai smalsu, bet nejauku. Taip keista pamatyti viską iš vidaus, pakalbėti su darbuotojais. Ir leidykloje jie turi knygynėlį, kuriame savo leistas knygas parduoda pigiau. Aš įsigijau tik dvi knygas, nes dar visą glėbį knygų gavau dovanų nuo leidyklos! Ech, kaip man patinka tokios dovanos. Didelis dėkui Jiems. E. Shafak "Keturiasdešimt meilės taisyklių" pradėjau skaityti važiuodama namo, autobuse, taip įsijaučiau, kad šiąnakt esu be miego, užtat perskaičiusi knygą.
  Tad tokie mano literatūriniai nuotykiai Vilniuje. Džiaugiuosi, kad ateityje jame teks lankytis vis dažniau.


Knygų kapinės

4 komentarai :

  1. o aš, matyt, kažkaip baisiau įsivaizdavau tas knygų kapines, buvau apie jas girdėjusi. nors, aišku, nuotraukose to kvapo nesijaučia. bet asortimento ir aš kažkokio įvairesnio tikėjausi. nuotraukose neįžiūrėjau nieko, kas kristų į akį.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tos knygų kapinės kažkaip juodai smalsumą įžiebė... Ačiū už nuotraukas, pravartu buvo pamatyti!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš tai knygų kapinėse nesilankau, bet pats "Knygos namai" knygynas tai mna žymiai geriau nei "Mint vinetu". Ir asortimentas didesnis ir kainos geresnės. Na čia tik mano asmeninė nuomonė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Šiaip tai "MintVinetu" perka knygas iš "Knygų namų" ir didesnėm kainom pardavinėja pas save :)

      Panaikinti