Dorota Terakowska "Lėliukė"

2012 m. spalio 2 d., antradienis

Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: Poczwarka
Puslapių skaičius: 277
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjunga, 2006
Vertė: Vytas Dekšnys
Audio knyga
Perklausyta 2012 10 02
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 2/5



"Dievo dovanomis vadinami ir vaikai, kai reikia pateisinti jų atsiradimą žemėje"

  Autorės knygos nuolat patenka į perkamiausių Lenkijos knygų sąrašus, apdovanota ne viena literatūrine premija. Mane labiau domino kita jos knyga - "Belytis", bet pradėti pažintį su šia rašytoja teko nuo "Lėliukės". 
  Žmogus planuoja - Dievas juokiasi. Šis posakis man toooks banalus, bet taaaip tinkantis šiai knygai. Kartais tenka man girdėti jaunų porų planus, kaip pirmiausiai baigs mokslus, turės gerą darbą su didele alga, pasistatys didžiulį namą. Na ir tada jau galėsim galvoti apie vaikus. Juk nesinori jo auginti bendrabučio kambarėlyje. Tokia pora buvo ir pagrindiniai knygos veikėjai - Eva ir Adamas. Nestokojantys pinigų, pasiekę karjeros aukštumas. Trūksta tik vienos detalės jų idealiame gyvenime - vaiko. Viskas buvo kruopščiai suplanuota, pagalvota net apie būsimas studijas prestižiniame universitete, iš anksto kaupiami pinigai. Namai įrengti su dizaineriu pagalba, pagal visus Feng-shui. Ir staiga idealus gyvenimas, idealūs namai, ideali pora sugriūna kaip kortų namelis. Nes gimęs vaikas turi vieną trūkumą - 21 chromosomos trisomija.  Dar kitaip vadinamu Dauno sindromu (DS).
  Neįgalus vaikas šeimoje yra didelis išbandymas visiems. Pora patiria krizę, kuri šeimą arba sustiprina, arba išardo. Nesinori teisti ar smerkti nei vieno pasirinkimo, nes niekada nežinosi, kaip pats pasielgsi tokioje situacijoje. Vieni tai priima kaip dievo bausmę, atpildą už padarytas nuodėmes, kitiems tai - dievo vaikai, galintys suteikti daugiau džiaugsmo nei normalūs. Evai ir Adamui prireiks daug pastangų, kad įveiktų patirtą šoką ir susitaikytų (kiek tai įmanoma) su pasikeitusiu gyvenimu. 
  Myška - toks vardas buvo suteiktas mažąja mongoliukei. Pavadindami ją muminuke, pagal T. Jansson knygų veikėjus, taip pat nesuklysite. Jos užuovėja nuo visų negandų tampa netikėtai atrasta palėpė ir sodas.
  Grįžkime šiek tiek prie ankstesnio idealaus gyvenimo.  Knygoje man patiko vieta, kur rašė apie dizainerių kurtus namus. Tiksliau apie knygų lentynas: "Iš pradžių, kai jie įsirenginėjo namus, Eva pirko tik tokias knygas, kurias pageidavo Adamas. Jos turėjo derėti prie interjero. Dizaineris už nemažus pinigus nurodinėjo, kas tinka, o kas ne. - Pirkite panašaus formato knygas, kitaip jų nugarėlės bus negražiai išsikišusios. Neturi būti ryškių viršelių, nes jie griauna kompoziciją. Tinka balkšvos spalvos, juk žinote spalvų minimalizmas". Štai kaip turi atrodyti knygų lentynos tobulame name.
  Knygoje nagrinėjama tikrai jautri ir skaudi tema. Tačiau man ji pasirodė nuobodoka. Nepatiko autorės bandymai į istoriją įterpti religijos motyvus, pasaulio sukūrimo istoriją. Rodos autorė norėjo apžioti daugiau nei pati sugebėjo. Medžiaga gera, tik siuvėja prasta. Nors pagalvojau, kad tokia istorija būtų geras pagrindas geram detektyvui. 
  Neįtikino manęs bandymai atskleisti Myškos vidinį pasaulį, jos mąstyseną. Trūksta knygai ir įtaigumo, empatijos, gilesnio psichologinio kaltės, atsakomybės nagrinėjimo. Ir pabaiga labai nuspėjama. Užbaigiau tik todėl, kad klausiau audio knygą ir nieko kito neturėjau po ranka. Jeigu būčiau skaičiusi popierinį variantą, manau, būčiau šios knygos nebaigusi.     

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

CopyRight © | Theme Designed By Hello Manhattan