Doris Glück "Priversta tylėti"

Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: Mundtot. Ich war die Frau eines Gotteskriegers
Puslapių skaičius: 264
Leidykla: Vaga, 2009
Vertė: Elena Eimaitytė
Audio knyga
Perklausyta 2012 10 01
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 3/5


     Ir kodėl geriausios mintys man visad kyla per vėlai? Prieš kelias dienas pagalvojau, kodėl darbo metu aš nesiklausau audio knygų?  Ir laikas greičiau praeitų, ir dirbt smagiau, ir knyga perskaityta. Va taip šiandien ir išklausiau šią knygą, 8 valandos su trupučiu. Gėris! Ne knyga, o jos klausymas.
   Dar viena "akių" serijos knyga". Dar viena tikra istorija. Dar viena nelaiminga europietės santuoka su musulmonu. Kiek dar bus tų DAR?
  Fiktyvios santuokos šiais laikais ne naujiena. Kai egiptietis Omaras ieško nuotakos dėl leidimo likti Vokietijoje, jo akiratyje atsitiktinai atsiranda geradarė knygos autorė Doris Gluck. Iš pradžių tik norėjusi padėti ieškoti vyrui žmonos, vėliau supranta, kad jos vietoje gali  būti pati. Visos pradžioje sako tą patį: jis  gyvena jau pagal europietiškas tradicijas, religija jam nėra tokia svarbi, geras, dailus, myli mane ir šiaip, tiek laiko esu viena, o dabar tokie romantiški santykiai. Paskui atsiranda kokia nors priežastis nuvykti į  vyro gimtinę, tada jos lieka ten ilgam ir graudi istorija prasideda. Šioje istorija europietiškai besielgiantį vyrą pakeičia "Šventasis karas", prasidėjęs Bosnijoje. Šiandien šis žmogus yra vertinamas  kaip vienas pavojingiausių teroristinės organizacijos al Quaeda narių. 
  Pirma mintis, kilusi perskaičius knygą, kad jos pavadinimas neatitinka autorės istorijos. Neradau aš joje jokios prievartos. D. Gluck daug ką darė savo noru: priėmė islamą, ryšėjo skarą, vaikščiojo užsidengusi veidą, vyko į Meką. Taip, vyras kartais ją padaužydavo, kartais užrakindavo kambaryje. Bet ar viso to nevyksta ir mūsų lietuviškam kaime? Tuo labiau, kad autorei grįžti ir likti Vokietijoje buvo ne viena proga bei galimybė. Kaip ten sakoma, šuo ir kariamas pripranta. Taip pripranti ir prie daugpatystės, ir šariato, ir draudimų, ir kitų musulmoniškų subtilybių.
  Atrodo, kuo bjauriau Omaras su ja elgėsi, tuo labiau autorė jį mylėjo. Aš tikrai tikiu, kad tokie vyrai sugeba užkalbėti dantis, priversti pasijusti silpna, nuo jo priklausoma. Net tada, kai ji suprato, kuo jos vyras užsiima, po visko, ką jai teko patirti, ji vis tiek laikosi jo įsikabinusi. Kartais atrodydavo, kad ji pati nežino, ko nori. Vieną dieną vyrą skundžia policijai, kitą - jau skrenda pas jį, nes vis dar myli. Būnant su juo verkia, kaip nori laisvės, grįžti į gimtinę, bet esant Vokietijoje, neišlenda iš namų, atstumia savo šeimą  ir nesupranta šiuolaikinio gyvenimo. Net tada, kai ant geltonų lapelių surašo visus vyro pliusus ir minusus, kai minusų laukelis tiesiog geltonuoja, ji vis tiek sutinka taikytis su vyru ir gyvena toliau, tikėdamasi, kad viskas pasikeis. Štai tau ir moteriška logika.
  Knygos stilius šiek tiek sausokas, bet nieko stebėtina tokio tipo knygose. Pabaiga šiek tiek mane nuvylė. Pasibaigė tokioje vietoje, kai norėjosi sužinoti daugiau informacijos. Kaip toliau klostėsi jos gyvenimas, ar pavyko jos vyrą nubausti, o gal net pasodinti į kalėjimą. Teko tik skaityti, kad autorė šiuo metu gyvena pogrindyje, pakeitė tapatybę ir toliau meldžiasi musulmonų pranašui. Nesinori kam nors jos rekomenduoti, net ir tokio pobūdžio knygų mėgėjams. Lengvas ir laiko gaišimo nevertas skaitalas.

6 komentarai :

  1. Gal kiek daugiau nei prieš metus skaičiau šią knygą.. atminty neišliko jokių įsimintinų vaizdų, tiesiog perskaičiau ir viskas. antrąkart to turbūt nedaryčiau. :-)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ojėz, apie kokią vištą čia pasakoji :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kodėl "lengvas ir laiko gaišimo nevertas skaitalas" yra įvertintas trim balais iš penkių? :}

    AtsakytiPanaikinti
  4. O kur gavai šią audio knygą įgarsintą lietuviškai? Audioknygų aš klausau labai dažnai, tačiau kol kas tik anglų kalba, kadangi lietuviškų audio knygų išleista tik vos viena kita (neskaičiuojant nelegaliai platinamų audio knygų iš Lietuvos Aklųjų bibliotekos). Ne per seniausiai pradėjau rašyti apie audio knygas audioknygos.lt bloge ir bandau kiek rimčiau užsiimti lietuviškų audio knygų leidyba.

    Ar daug pažįsti žmonių, kurie klauso audio knygų? Iš kur Tu apie jas sužinojai?

    AtsakytiPanaikinti
  5. O man knyga patiko. Tikrai privertė apie daug ką susimąstyti. Labiausiai apie tai, kaip dažnai moterys nemoka mylėti nepamiršdamos savęs, savo principų ir apie tai, kaip vyrai moka apsukti galvas.
    Jei ši istorija tikrai tikra, tuomet džiaugiuosi rašytojos drąsa papasakoti, kaip ji nuėjo savo klaidų kelią. Svarbu, kad ji, nors ir po tikrai ilgo laiko, bet visgi pasimokė iš savo klaidų.
    O kalbant apie islamą ir apie tai, kad rašytoja ir po išsiskyrimo liko muslime, tai suprantama. Islamas kaip religija nėra kažkas blogo. Problema tame, kad ši religija, beje, kaip ir krikščionybė, leidžiasi laisvai interpretuojama. Manau ir knygoje tai puikiai atsiskleidžia. Doris matė islamą vienaip, Omaras - kitaip. Taigi religijos nėra dėl ko kaltinti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Man knyga irgi patiko. O jei tau atrodo, kad tai tik skaitalas, tai skaityk dar kartą.Islamas nėra bloga religija. Ir jei Omaras nebūtų susidomėjęs ,,šventuoju karu,, tai manau, kad jie normaliai gyventų. Doris buvo palaužta psichologiškai: ir ne faktas, kad nė vienai iš mūsų taip nenutiks

    AtsakytiPanaikinti