Emma Donoghue "Kambarys"

Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: Room
Puslapių skaičius: 328
Leidykla: Alma littera, 2012
Vertė: Dalė Virginija Jakutienė
Knyga nuosava
Perskaityta: 2012 03 10
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 5/5


   1984- ieji, Josef  Fritzl  paprašo dukters Elizabet pagalbos rūsyje. Durys buvo paskutinė detalė, reikalinga kameros užbaigimui. Kai viskas buvo sumontuota, Elizabet ant veido pajuto eterio prisigėrusį rankšluostį. Kai ji prarado sąmonę, tėvas įstūmė ją į kamerą ir užtrenkė duris iš kitos pusės. Praėjus mėnesiui po Elizabet dingimo, tėvas pristato policijai laišką, kuriame ji teigia neva pavargo nuo gyvenimo su savo šeima, paprašė jos neieškoti arba ji paliks šalį. Taip prasidėjo ilgi Elizabet įkalinimo metai. 24 nelaisvės metai. Kas tris dienas ją aplankydavo tėvas, atnešdavo maisto, kitų reikalingų daiktų ir prievartaudavo savo dukrą prieš jos valią. Per šį laikotarpį Elizabet pagimdė septynis vaikus. Vienas mirė vos gimęs, trys gyveno kartu mama rūsyje, likusius tris augino jų tėvas/senelis. Socialiniams darbuotojams paaiškinęs, kad šie vaikai tiesiog atsirado ant jo namų slenksčio ir jis pasiryžęs juos išauginti. 2008 metais, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, visa tiesa išaiškėja. Kai Elizabet buvo išlaisvinta, vyriausiai jos dukrai buvo 19 metų. Josef, teismo sprendimu, įkalinamas iki gyvos galvos. 
  Tai ką dabar perskaitėte, nėra fantastinės ar siaubo knygos siužetas. Vardai ir įvykiai neišgalvoti. Visa tai tikra istorija nutikusi tikrai Elizabet ir tikriems jos vaikams. Istorija, kurią perskaičiusi E. Donoghue nusprendė parašyti knygą "Kambarys". Knyga iš karto tapo pasauliniu bestseleriu, pateko į trumpąjį Booker'io premijos sąrašą ir vos nelaimėjo "Orange prize" premijos (ją aplenkė "Tigro žmona" autorė). 
   Teko skaityti kitų šalių skaitytojų atsiliepimus. Vertinantys šią knygą neigiamai, argumentavo, jog autorė pasinaudojo šia istorija, tiesiog aprašė tikrus įvykius. Aš su tuo nesutikčiau. Mano nuomone, šia tema jau seniai turėjo kas nors pasinaudoti ir aprašyti. Kad tai kaip tik labai gera medžiaga knygai. 
   Knygoje istorija pasakojama penkiamečio Džeko akimis. Kambarys - visas jo pasaulis, kuriame jis gimė, žaidė, mokėsi ir gyveno kartu su Ma. Naktimis jis slepiasi spintoje, iš kiaušinių lukštų konstruoja gyvatę, sekmadieniais džiaugiasi Senojo Niko atneštais skanėstais. Nuo Niko malonės priklauso ir gaunamų produktų kiekis, o už bausmę kelias dienas jis gali išjungti ir elektrą. Mama nuolat stengiasi, kad Džeko gyvenimas būtų kuo normalesnis, bet ji suvokia, kad laikui bėgant ir vaikui augant, paaiškinti tokį gyvenimą, bus vis sunkiau. O viltis pabėgti, per tiek įkalinimo metų, vis dar neišblėsusi. 
   Jeigu visa ši istorija būtų pasakojama suaugusio žmogaus akimis, tikiu, ji skambėtų dar žiauriau ir baisiau. Negali nesižavėti mamos išradingumu, sukurto mažo pasaulėlio iš minimaliai turimų daiktų, jos tvirtumu ir kantrybe. 
   Knyga skaitosi labai lengvai, man patiko ir rašymo stilius, ir vertimas. Turiu pripažinti, jog pirma knygos dalis šiek tiek įdomesnė nei antra.  Antroje dalyje aprašomi įvykiai, jau po jų išlaisvinimo. Ar įsivaizduojate kaip tikrasis pasaulis turėjo atrodyti Džekui? Kuriam kambaryje matyti vaizdai iš TV atrodė neegzistuojantys. Vėliau supratau, kodėl antroje dalyje Džekas pradėjo mane erzinti. Aš tiesiog neturiu tiek kantrybės, kiek jo mama. Ir nežinau, ar turėčiau kasdien, kas valandą, kas minutę aiškinti, kodėl tikrame pasaulyje žmonės vienaip ar kitaip elgiasi. Kad rūkantis žmogus nenori savęs susideginti, kad nereikia laukti sekmadienių, norint suvalgyti skanėstą, kad parduotuvėje už prekes reikia mokėti ir dar labai, labai daug kad....
   Darbe pastebėjau, kad kolegė direktorei atnešė paskaityti H. Murakami knygą "Avies medžioklė". Kelias savaites vis pažiūrėdavau, kiek puslapių ji perskaitė. Ji nėra didelė knygų mylėtoja, bet kai yra laiko darbe, mėgsta paskaityti. Kartą išsikalbėjom, kad sunkiai jai einasi su Murakamiu. Tuomet pasisiūliau atnešti tikrai gerą knygą. Tikriausiai nereikia net rašyti, kad atnešiau "Kambarys". Perskaitė knygą per savaitę, kasdien manęs klausinėdavo detalių ir pasakojo, kad net namie atideda visus darbus, nes nori sužinoti, kas bus toliau. 
  Aš taip pat labai džiaugiuosi perskaičiusi šią knygą ir tikrai rekomenduoju tą padaryti kitiems. Po atsiliepimu rasite tikrų šios istorijos veikėjų nuotraukas. Netgi  kaip atrodė realus kambarys, kuriame buvo įkalinta Elizabet. Taip pat Jūs galite aplankyti ir virtualų KAMBARĮ bei pažiūrėti knygos treilerį.     



Elizabet Fritzl ir Josef Fritzl


 Realus kambarys ir E. Donoghue


2 komentarai :

  1. Baisi istorija, apie ją išgirdus per žinias, pamenu, su drauge svarstėm, kaip turėtų atrodyti pasaulis,kai gimei ir užaugai rūsyje, kai nežinai, ką reiškia tikras, grynas oras, kas yra tame pasaulyje gerai,kas blogai,kas visuotinai priimtina.
    Turėtų būti baisi patirtis.
    O knygą būtinai noriu perskaityt, tikiuosi turės maniškė biblioteka :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Perskaiciau knyga per kelias dienas, negalejau atsitraukti. Be galo jausminga ir liudna knyga. Kai juos islaisvino, labai verkiau :) Viena is idomiausiu mano perskaitytu knygu. Bet cia irgi zinoma skonio reikalas.

    AtsakytiPanaikinti