Anne Brontë "Agnesė Grėj"

Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: Agnes Grey
Puslapių skaičius: 208
Leidykla: Alma littera, 2011
Vertė: Kristina Miliūnienė
Knyga nuosava
Perskaityta: 2012 04 12
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 2/5


    "Agnesė Grėj" - pirmasis autorės romanas, paremtas asmeninio gyvenimo patirtimi. Jauniausios iš trijų Brontë seserų romanas populiariausias buvo jos gyvenimo metais. Airių rašytojas G. Moore autorės kūrybą prilygino pačiai J. Austen. Nors tų laikų kritikų teigimu, knyga yra pervertinta ir apibūdino ją kaip brutualią ir vulgarią (?). 
 A. Brontë's romanas turi dokumentinio žanro bruožų, pagrįstas jos realia guvernantės darbo patirtimi. Tais laikais tai buvo garbingiausias darbas jaunoms, neturtingoms merginoms. Kadangi pasiūla buvo didelė, šeimininkai dažnai jas išnaudodavo, mokėdavo skatikus bei žemindavo. Guvernantės nėra tarnaitės, jos būdavo išsilavinusios, mokydavo vaikus. Tačiau pats faktas, kad jos turėjo ieškotis darbo, reiškė nepriklausymą tam pačiam socialiniam sluoksniui, kaip jų darbdaviai.
  Agnesė - pagrindinė romano veikėja - norėdama palengvinti sunkią tėvų naštą, nusprendžia padirbėti guvernante. Nors ir labai nenorėdami, tėvai pritaria jos norui. Pirmiausiai jai tenka prižiūrėti nepaklusnius ir išpaikintus Bliumfyldo šeimos vaikus. Kartais net panaudojant fizinę jėgą. Ji suvokia, kad išauklėti vaikus nebus taip lengva ir paprasta. Kitos šeimos prižiūrimi vaikai, nors ir vyresni, pasitaikė taip pat ne avelės. Agnesė supranta, ką reiškia vaikų sugebėjimas manipuliuoti, kaltinimai bei prakeikimai. O įtakos kažką pakeisti ji turi nedaug. Priešingai, net lieka kalta, kad nesugeba susitvarkyti su prižiūrimais vaikais.
  Abi šeimos pavaizduotos kaip snobiški turtuoliai, neturintys jokios pagarbos Agnesei ir jos darbui. Šviesesnė viltis atsiranda Agnesei susipažinus su Edvardu. Kaip gi knyga be meilės ir intrigų? Tik šioje knygoje meilė ne tokia audringa, aistringa ir žudanti, kaip autorės žymiųjų seserų kūryboje. Agnesės meilė tyli, kantri, siekianti apsaugoti mylimąjį nuo kitų kuriamų intrigų.
  Knygos pabaigoje viskas susidėlioja į savas vietas. Moralas akivaizdus. Kai kurie kritikai teigė, jog po rašytojos mirties, knygos populiarumas krito. Kodėl? Būtent dėl perdėto moralizavimo. Knygoje autorė aiškiai pavaizduoja Viktorijos laikų socialinių klasių skirtumus, moters padėtį visuomenėje. Ir ypač atskleidžia liūdną guvernančių gyvenimo vaizdą: vienišą, nesaugų, depresinį ir neįvertintą.
   Knyga lengvai skaitoma, rašymo stilius paprastas. Tačiau pati istorija gana vidutiniška ir nuobodoka. Rekomenduoju skaityti tiems, kurie tiesiog nori susipažinti su visų trijų seserų kūryba.

2 komentarai :