Donna Tartt "Slapta istorija"

Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: The secret history
Puslapių skaičius: 566
Leidykla: Alma littera, 1998
Vertė: Zita Marienė
Knyga nuosava
Perskaityta: 2012 02 16
Pažintis: pirma autorės skaityta knyga
Vertinimas: 5/5


   Ar esate skaitę tokią knygą, kurią ilgai atidėliojot dėl apimties, o perskaitę pykote ant savęs, kad nepadarėte to anksčiau? Taip aš jaučiausi perskaičiusi šią knygą. Jeigu ne knygų iššūkis, tai manau dar ilgai ir būčiau ją atidėliojusi. 
  Tai pirmasis D. Tartt romanas, kurį jį rašė devynerius metus. Romanas, kaip škotiškas viskis, kurį knygos veikėjai geria lyg vandenį: subrandintas, sklandus, stipraus skonio ir karamelės prieskoniu. Geri kiekvieną puslapį ir nejunti, kaip pasigeri. O perskaičius knygą, bandai atsistoti ir jauti, kaip viskas slysta iš po kojų.
  Knyga įtraukia nuo pirmų puslapių, kuriuose pagrindinis veikėjas Ričardas pasakoja prisiminimus apie studijas Hamden koledže, Vermonte. Koledže jis pradeda studijuoti klasikinę graikų kalbą ir susidraugauja su šiek tiek snobiškais, intelektualiais draugais. Draugais, kurie padarys didelę įtaką jo gyvenimui, tuo pačiu apversdami jį aukštyn kojom. Studijuoja jie pas ekscentrišką dėstytoją, pas kurį patekti lemta ne kiekvienam studentui. Knygoje, tai buvo vienintelė vieta, kur trūko platesnio paaiškinimo. Vis tikėjausi, kad bus atskleista, kodėl profesorius taip elgiasi, kodėl jis dėsto tik uždaram ratui. 
  Man labai patiko autorės sugebėjimas atskleisti kiekvieną knygos personažą. Suteikti kiekvienam išskirtinių savybių, prieskonių charakteriui. Henris, dvynukai Charlzas ir Kamila, Frensis, Banis - kiekvienas turi tai, už ką gali juos ir mylėti, ir nekęsti. Labai keistas ir savotiškas jų bendravimas. 
   Kartą, keli grupės nariai pabando atlikti bakchanalijas (senovės romėnų šventė, skirta vyno ir linksmybės dievui Bakchui), po kurių jie įvykdo nusikaltimą. Apie tai sužino Banis, taip nulemdamas savo likimą - mirtį. Taip, galiu atskleisti, kad Banis mirė. Kadangi ši knyga nėra klasikinis detektyvas, kuriame įvykdoma žmogžudystė ir tik knygos pabaigoje, sužinosite, kas tai padarė. Apie tai autorė užsimina jau prologe. Tai, kaip viskas klostosi po žmogžudystės, kaip pakrypsta veikėjų likimai, ką jie išgyvena ir yra visa knygos vinis. Būtent tai mane ir sužavėjo knygoje - nusikaltimo psichologija. Tvyranti baimė, kaltės jausmas, sąžinės priekaištai. Ne veltui autorę šią knygą parašyti įkvėpė F. Dostojevskio romanas "Nusikaltimas ir bausmė". 
  Perskaičiusi knygą, bandžiau įsivaizduoti, kas galėtų suvaidinti pagrindinius veikėjus, kaip visa tai reikėtų atskleisti filme. Internete radau bandymą parinkti aktorius filmui. Ir galėčiau pritarti kiekvienam pasirinkimui. Visu 100%, kai pamačiau, supratau, jie visiškai atitinka mano susikurtus veikėjų portretus. 
  Iš tikrųjų gailiuosi, kad perskaičiau šią knygą. Gailiuosi, kad nebepatirsiu to malonumo skaityti ją pirmą kartą, iš naujo. Kad nebeskaitysiu jos iki penkių ryto, nebandysiu rasti kiekvienos laisvos minutės. Norėčiau visa tai patirti iš naujo. Net praėjus dviems mėnesiams po knygos perskaitymo, aš apie ją dažnai pagalvoju. Labai, labai rekomenduoju visiems ją perskaityti. 

Komentarų nėra :

Rašyti komentarą