Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas"

Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: Ulvova myllari
Puslapių skaičius: 230
Leidykla: Baltos lankos, 2010
Vertė: Lina Michelkevičė
Knyga nuosava
Perskaityta: 2012 03 17
Pažintis: antroji autoriaus skaityta knyga
Vertinimas: 4/5


„– Tai... atsitinka automatiškai... Pirmiausia sukyla poreikis staugti. Galvą spaudžia, telieka viską garsiai išlieti. Galbūt ne dėl kokios nors labai įkyrios būsenos, tiesiog iš vienatvės kaukti norisi. Visada padeda. Keletą kartų stūgtelėjus palengvėja.“ 

   Kai knygų skaitytojų tarpe prasidėjo A. Paasilinna manija, aš laikiausi atokiau. Kai visa tai peraugo į epidemiją, nesusilaikiau ir perskaičiau jo "Gudrioji nuodų virėja".  Knyga tapo viena iš praeitų metų nusivylimų. Buvau nusprendusi pažinties su šiuo rašytoju nebetęsti. Bet kai per išpardavimą pamačiau, jog "Kaukiantis malūnininkas" kainuoja tik 10lt, nesusilaikiau antrą kartą. 
   Kas yra normalumas? Ar savo bendruomenėje mes priimame tik tuos žmones, kurie gyvena pagal nustatytus standartus, elgiasi kaip visi, laikosi visuomenės priimtų normų? Kodėl kartais mums sunku suprasti, kad mes esame skirtingi ir turime teisę į savo keistumą. Žinoma, jeigu tik tai nekenkia kitų žmonių egzistencijai. Ir kodėl mums nori pašalinti tokius žmones, kurie yra kitokie. Ar ne mes patys juos tokius padarome, sureikšmindami jų elgesį ir paversdami bepročiais?
   Tokius klausimus galėtume užduoti sau, perskaitę šią knygą. Prisipažinsiu, aš taip pat ne kartą esu sakiusi frazę: "Kiekvienas kaimas turi savo kvailį". Šioje knygoje šį vaidmenį atliko - Gunaras Hututenas. Po Antrojo pasaulinio karo, jis atsikrausto į nedidelį Suomijos kaimelį ir nusiperka malūną. Viskas atrodytų idiliška, jeigu ne Gunaro keistenybės. Tai jis parduotuvės svarstykles įmeta į šulinį, tai pamėgdžioja mešką ar gervė. O keisčiausias jo pomėgis - kaukti. Pomėgis, dėl kurio kaimo gyventojai nusprendė - beprotis! Jį reikia uždaryti!
  "Kas tinka Amerikai, netinka Afrikai" - sakydavo dėstytoja mums per paskaitas. Tą patį galima pritaikyti ir situacijai knygoje. Kaimo gydytojui vaizduoti, kaip nušovė mešką per medžioklę - leistina. Bet Gunaro pamėgdžiojimai - psichinės ligos požymis. Skaitant tiesiog pikta darėsi dėl to.
A. Paasilinna
   Gunaro ir kaimo gyventojų gyvenimas pavaizduotas tarsi priešprieša vienas kitam. Gyventojai atstovauja primityviam ir siauram požiūriui į gyvenimą, tingumui, šabloniškumui. Kuomet patogu gyventi ramų, pilką, nusistovėjusį gyvenimą be jokių išsišokimų. Gunaras yra viso to priešybė - guvus, darbštus, mėgstantis pokštauti ir elgtis kitaip. Visa ši alegorija užslėpta ir malūno simbolyje. Pilką, neveikiantį ir apleistą malūną, jis nudažo ryškia raudona spalva, sutvarko ir prikelia naujam gyvenimui.   
  Kai tokie kaimo kvailiai  pradeda kitiems trukdyti. Jie nusprendžia jį uždaryti ir izoliuoti nuo visuomenės. Na kam gi reikia tokio žmogaus, kuris drumsčia visiems ramybę. Net pabėgus Gunarui iš psichiatrinės ligoninės, prasideda jo medžioklė. Lyg pasaulinio lygio nusikaltėlio.
   Knygoje gausu gamtos aprašymų. Žmogaus ir gamtos tarpusavio santykių pavaizdavimo. Žinoma, neapsieita ir be meilės linijos.  Kuri pavaizduota labai švelni ir trapi. Kartais tiesiog graudžiai juokinga. Ypač, kai vos susipažinę, mergina jau mąsto, ar galėtų pagimdyti Gunarui vaiką. O jeigu jis gims kvailas?
    Kai perskaičiau knygą, tai iki šiol jaučiu tokį slogumą. Ir pikta, ir gaila. Iš tikrųjų, tokios knygos priverčia susimąstyti apie kitokius žmones, kurie gyvena šalia mūsų. Ar tai jie yra kvaili, ar tiesiog mums trūksta tolerancijos ir platesnio požiūrio.
  Ekranizacija: 1982 m. Suomijoje buvo sukurtas filmas "Ulvova mylläri". Filmo režisierius Jaakko Pakkasvirta, o pagrindinį vaidmenį atliko Vesa- Matti Loiri.

Komentarų nėra :

Rašyti komentarą