Skirkime laiko knygoms

2012 m. vasario 17 d., penktadienis


"Tu, tikriausiai, mirsi, bet vis tiek skaitysi"
 
   Šiuos žodžius man pasakė tėtis, kai laukiant mamos iš darbo, mašinoje išsitraukiau knygą ir pradėjau skaityti. Norėjau išnaudoti kiekvieną laisvą minutę. Praeitais metais, graužiausi, jog perskaičiau nedaug knygų. Aišku teisinausi dideliu darbu, kita veikla, nuovargiu, bet žinau, kad labai norėdama tikrai galėjau rasti daugiau laiko knygoms.
   Neseniai Jums pasakojau apie Ninos Sankovitch projektą , kiekvieną dieną perskaityti po knygą. Skaitydama keletą interviu su ja, susimąsčiau, negi tikrai taip sunku rasti laiko skaitymui? Nors 50 puslapių kasdien?
   Šiemet man vėl skaitadieniai, sumažinau darbų krūvį, beveik nebežiūriu TV ir žinot, tikrai pradėjau daugiau laiko skirti knygoms. Dabar, kai sirgau tris savaites, skaitymui turėjau marias laiko. Ypač patikdavo skaityti ligoninės laukiamajame, eilės ilgiausios, o aš išsitraukiu knygą ir skaitau. Nepastebiu net, kaip laikas prabėga. Vieną kartą net skaičiau gydytojos kabinete, kol darė tyrimus. 30min. skaitymui skiriu rytais, tiek, kiek užtrunku nuvažiuoti į darbą. 
   Nors dirbo valandos ilgos, bet labai dažnai paskutines dvi valandas būnu visiškai viena jame. Kai anksčiau praleisdavau jas prie kompo, tai dabar tas dvi valandas skaitau. Yra buvę atvejų, kai taip darbe skaitydama ir užmigau :) 
  Grįžus namo man nereikia pulti prie puodų, pasiimti vaikų iš darželio, pažiūrėti ar vyras pavalgęs ir t.t. Todėl vakare ir vėl galiu skirti laiko knygoms. Paskutinę savaitę mane kankina nemiga, todėl visiems sumigus, aš užsidarau virtuvėje, pasidarau daug arbatos, įsijungiu mažą lemputę ir skaitau. Šiąnakt taip užbaigiau vieną knygą ir perskaičiau dar vieną. 
  Dažnai skaitau važiuodama mašina, nesvarbu, kad iš abiejų pusių sėdi po žmogų ir plepa savo reikalais. Išmokau susikoncentruoti ir sukaupti dėmesį. Skaitau kavinėse, belaukiant pietų. Kai kepu pyragus, tvarkau namus ar netgi rašau įrašą į blog'ą,  įsijungiu audio knygą. Neišmokau tik vieno, skaityti tualete :)
  Taip supratau, kad reikia tik daugiau noro ir knygoms visada galima rasti laiko. Kad ir kokie mes užimti šiais laikais būtume. 

O ką jūs darote, norėdami rasti daugiau laiko knygoms? Gal turite kokių patarimų ar savo skaitymo ritualų?

9 komentarai:

  1. Mikruškėj, kavinėj pietaujant, valgant namie, prie gydytojo kabineto ir t.t. - aš irgi "išradusi" įvairių skaitymo vietų :) mane labiausia nervina koks nors beprasmis ko nors laukimas: stovėjimas eilėj ir pan. tada tikrai laikas pro šoną bėga...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Rima, šiandien man būnant ligoninėj ir pažiūrėjus į tą ilgą eilę, visus tuos žmones, mintyse pagalvojau, kaip man jūsų gaila, kaip jūs leidžiat veltui laiką, pasiimtumėt dar knygą ir paskaitytumėt :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. va va, man irgi tas pats. jei nebūnu pasiėmus jokio skaitalo ir reikia kokioj eilėj sėdėti, plaukus raunuosi... ir dar lėktuvuose ir oro uostuose būna baisiai nuobodu, kiek teko skristi, visada ką nors pasiimu. ir dar pliaže, ofise, kai reikėdavo vaidinti, kad dirbu, per srautines paskaitas universitete (kai buvau studentė). vaikystėj populiariausia skaitymo vieta buvo tualetas, dabar šiek tiek skaitymo įpročiai pasikeitė... :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Aš skaitau važiuodama į universitetą. Tuomet jaučiuosi nešvaistanti laiko veltui :) O namie vis užsiimu kokiais niekais ir knygai laiko nėra. Bet ir vis nepataikau ant knygos, kuri nesvarbu turi ar neturi laiko, vis tiek sugeba nepastebimai įlįsti į rankas arba įtraukia taip kad net nepastebi kiek laiko prabėgo beskaitant. Tikiuosi greitu metu tokią surasti :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Sandra, labai linkiu susirasti vyra, kuris gales pats pasirupinti savo pavalgymu. Ziausiai juokingai man skamba- paziureti, ar vyras pavalges :)) Kaip koks suo, ha ha. O kartu ir liudna, kad vis dar gyvenam tokiais snoeviniai stereotipasi prikimstomis galvomis.
    Kai vyras pats pasirupinsa savo valgymo reikalais, su juo bus galima ir paskaityti - o ypac smagu - skaityti kartu. Su vaikais irgi didelis dažiaugsmas is naujo atrasti vaikiskas knygutes.

    AtsakytiPanaikinti
  6. KZL, žinau, kad skamba stereotipiškai, iš dalies specialiai taip parašiau ir galvojau negi niekam neužklius šis sakinys :)
    Dabartinis mano draugas pasirūpina pats maistu, nebent man užeina noras gaminti, bet kartu mes niekada neskaitysim, kad ir kaip bebūtų gaila.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Sandra, kad pavalgo pats, ty. isaugo is kudikisku mamisku santykiu su moterimis, tai jau didelis privalumas :))))
    Dabar vel atrodo, akd kalbame apie sunis ir ju dresura :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. As rytais paskaityti deja nespeju. Bet visuomet pasiemu knyga i komandiruotes, tuomet skaitau oro uoste,lektuve,vakarais viesbutyje. Megstu skaityti laukiant maisto kavineje ar net namie kol koks kepsnys cirska keptuveje. Bet labiausiai dievinu skaityti vakare karstoje vonioje su daug kvapniu putu:)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Geriausi mano laikai buvo tada, kai išdrįsau į savo grotuvą "įsipaišyt" tikrai rimtą kūrinį - E. M. Remarko "Vakarų fronte nieko naujo". vakarais perklausydavau po vieną įrašo dalį (maždaug 30 min.), tad miegas ateidavo nekviestas. buvo nuostabu, tik gaila, kad kažkaip iki galo knygos neperklausiau, baigiau popierinį variantą... :-)

    AtsakytiPanaikinti

CopyRight © | Theme Designed By Hello Manhattan