Nina Sankovitch - 365 projektas

2012 m. sausio 19 d., ketvirtadienis

    Kai sužinojau apie Nina Sankovitch ir jos projektą, kurį laiką negalėjau patikėti. Ar tai įmanoma? Kaip viską spėti? Ar nenukenčia nuo to šeima, draugai, pagaliau asmeninis laikas sau ar namų ruoša? 
   Kai dažnas iš mūsų skundžiasi, kad nėra laiko knygoms, daug dirbame, studijuojame, auginame vaikus, Nina įrodė ne tik, kad viskas yra įmanoma ir suderinama, bet skaitymas - geriausia terapija gydant sielos žaizdas.
  Vis dar mąstot kas ta Nina ir kas čia per projektas? Tuoj viską sužinosit. Nina - amerikietė, mama, sesė, dukra, draugė. Nuo mažens mėgusi skaityti, kaip ir kiti jos šeimos nariai. Kaip teigia pati Nina - knygos buvo tarsi klijai, suvieniję jos imigrantų šeimą.  2008m. šeimą sukrėtė didelė netektis - mirė Anne-Marie, viena iš Ninos seserų. Tuomet, kai atrodė, kad gyvenimas prarado prasmę, ji nusprendė griebtis knygų skaitymo. Ne laisvu metu, ne valandą prieš  miegą, o kiekvieną dieną po knygą. Patogiai įsitaisiusi savo mėgstamiausiame violetiniame krėsle, Nina kasdien perskaitydavo po knygą. Taip ir gimė 365 projektas. Apie visas perskaitytas knygas bei jų atsiliepimus, galite paskaityti Ninos blog'e . Metai skaitymo Ninai tapo tikra sielos terapija, grąžinusi viltį, energiją, gyvenimo džiaugsmą.
   Susimąsčiau, ar galėčiau pati imtis tokio projekto? Galbūt, jeigu nedirbčiau, gyvenčiau viena, galėčiau užsidaryti kokiam mažam bute ir maistą į namus užsisakyčiau internetu. Bet žinau, jog būna tokių dienų, kai neišlipu iš lovos, kai nenoriu nieko daryti, arba, atvirkščiai, dirbu visą parą. 
  Kitas klausimas, kokias knygas reikėtų rinktis tokiam skaitymui? Suprantu, perskaityti 100-150psl. knygą per dieną įmanoma, bet F. Dostjevskio, J. Irvingo, S. Rusdhie ar C.  McCullough knygas? Ir dar perskaičius turėti ūpo iš karto ją aprašyti! Ir taip kasdien! Kiek peržvelgiau Ninos perskaitytų knygų sąrašą, tai dauguma autorių man net negirdėti, o jeigu girdėtas, tada knyga nežinoma ar neišversta į lietuvių kalbą.  
  Šiemet man gal užteks ir "Knygų iššūkio" ,o kaip bus vėliau, niekada nežinosi. Galbūt ir man prireiks metus trunkančios knygų terapijos. 
   Praėjus projekto laikui, Nina ir toliau skaitė knygas. Ne tik skaitė, bet ir rašė pati. 2011m ji išleido savo knygą -  "Tolstoy and the Purple Chair - My Year of Magical Reading ".  Tai knyga apie skaitymą! Skaitymą vaikystėje su tėvais, sesėmis, apie Anne-Marie, su kuria dalinosi skaitymo džiaugsmu iki pat jos mirties. Knygoje taip pat aprašoma ir Ninos metus trunkanti skaitymo kelionė, kuri parodė, kaip mes galime pagerinti savo gyvenimo kokybę, jei tik tam atrastume nors truputėlį laiko.

 Knygos "Tolstoy and the Purple Chair" anonsas
 

Ką jūs manote apie tokį projektą? Ar rastumėt laiko, kasdien perskaityti po knygą? Štai keli Ninos patarimai, kaip tai padaryti:



  • Visada turėk knygą su savimi;
  • Skaityk valgydamas;
  • Skaityk, kai lauki;
  • Skaityk prieš miegą;
  • Skaityk sportuodamas;
  • Skaityk rytais, prieš išlipdamas iš lovos;
  • Skaityk, o ne atnaujink FB būseną;
  • Skaityk, o ne žiūrėk TV;
  • Skaityk su savo vaikais;
  • Skaityk su savo kate;
  • Skaityk savo šuniui;
  • Skaityk siurbliuodamas;
  • Skaityk, o ne siurbliuok;
  • Skaityk pagal grafiką;
  • Skaityk su knygų klubu;
  • Visada turėk knygą su savimi.

9 komentarai:

  1. labai idomus projektas!
    pati turbut negaleciau jo igyvendint, nes studijos atima begale laiko. o ir siaip, vis kokiu reikalu yra. nooors, sedint maziau prie kompiuterio, manau, kad kazkas panasaus pavyktu :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nerealu, bet labai pagirtina. Tokių žmonių turi būti pasaulyje kuo daugiau.

    AtsakytiPanaikinti
  3. aisku, tai is principo labai sveikintina iniciatyva, bet man panasu i begima nuo savo asmeniniu problemu, kurias siaip ar taip reikia isgyventi, kalbetis apie tai, buti su artimaisiais, o ne atsiriboti nuo pasaulio knygose..

    AtsakytiPanaikinti
  4. kaip begerbčiau skaitančius žmones, bet šis projektas man atrodo žiaurus, visai nepagirtinas, visai nesveikintinas. teisingai - kažkoks bėgimas nuo savo problemų. yra daug nuostabių dalykų, ką galima (ir reikia) nuveikti be knygų skaitymo per dieną. kažkokia knygų bulimija... man panėšėja į fanatizmą, o jį aš laikau liga ir yda.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Vos ne kaip dieta, tik trūksta patarimo, skaityk vietoj valgymo. Kad ir koks gražus pasaulis kartais vaizduojamas knygose, tačiau pasaulis kuris yra aplink taip pat gražus, tad nereikėtų taip atsiriboti ir knygas skaityti žiemą ant sniego. Sutinku, kad knygos duoda mums šį tą gero, bet gyvenime vien tik jų neužtenka.

    AtsakytiPanaikinti
  6. O aš visiškai sutinku, kad knyga gydo. Man kažkas panašaus buvo nutikę. Vienu momentu, kai buvo labai sunku, per dieną perskaitydavau ir po tris knygas. :) Tikrai ne visada kalbos gali išgelbėt, aš asmeniškai labiau noriu išsitylėt ir susidėliot viską viduj pati, be jokio pasaulio įsikišimo, nes kalbos gali tik dar labiau sujaukti protą. Kiekvienas pasirenka, kaip jis susitvarkys su savo vidiniais baubais. Sveikintina, jei tai knyga per dieną, o ne butelis per dieną. :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Na taip, jau geriau knyga, negu butelis. Bet kartais skaitant gali aplankyti dar didesnis liūdesys ir gali imti verkti be sustojimo, nes knyga neretai primena tam tikrus savus gyvenimo momentus. Knygos tikrai padeda, bet 365 dienas per metus? Tai kur tada realus gyvenimas?

    AtsakytiPanaikinti
  8. VAU. Nebuvau girdėjusi nieko panašaus. Atrodo neįtikėtina, kad žmogus taip sugebėjo.. Bet tai taip panašu į atsiskyrėlio gyvenimą.. Nežinau, kaip pati reaguočiau į tokią netektį, tačiau manau, kad vis tiek nesugebėčiau tokio dalyko padaryti, nes labiau norėčiau būti ne viena (be abejo, vienatvė bent kurį laiką - gerai), o tarp man brangiausių žmonių.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Aš kažkaip supratau, kad ji nebuvo atsiskyrėlė, nenustojo rūpintis šeima. Tiesiog išmoko tinkamai išnaudoti laiką. Juk kiek laiko per dieną mes praleidžiam visiškai tuščiai: sėdėdami prie kompiuterio ir skaitinėdami bereikšmius straipsnius, kurie mūsų nepraturtina, vaikščiodami iš kampo į kampą... Ji, vietoj tokių tuščių akimirkų, griebdavo knygą į rankas. Nematau aš čia nieko baisaus ir atsiskyrėliško, - nors tu ką. :) Be to, tai tik metų projektas, ne viso gyvenimo. Žmonės, siekdami rekordų, dar ne tokių keistenybių prisigalvoja. :)

    AtsakytiPanaikinti

CopyRight © | Theme Designed By Hello Manhattan