Jan Guillou "Blogis"


Žanras: apysaka
Puslapių skaičius: 287
Knyga nuosava
Perskaityta: 2012 01 09
Leidykla: Gimtasis žodis, 2005
Vertė: Agnė Kudirkaitė Ydrauw
Pažintis: pirmoji autoriaus skaityta knyga
Vertinimas: 5/5



     Jeigu dabar būtumėm mokykloje, tai pasakyčiau: pakelkite vaikai rankas, kurie nėra gavę lupti nuo tėvų, neragavę beržinės košės, nebuvo subarti ar apšaukti.  Manau, kad atsirastų ne vienas toks vaikas. Bet tai, ką patyrė pagrindinis knygos veikėjas - Erikas, žodžių žiauru ar baisu neužtenka.
   Knygos autorius - Jan Guillou - žymus švedų rašytojas ir žurnalistas. Už šnipinėjimą sėdėjęs kalėjime, kuriame ir nusprendė pradėti rašyti knygas. "Blogis" - tikrais faktais paremta knyga. Ir tai dar labiau liūdina.  Norėčiau, jog tai būtų tik fikcija, tik autoriaus fantazijos. Deja. Blogis supa mane, blogis supa tave, blogis supa mus visus ir visur.  
J. Guillou
   Visa istorija vyksta Švedijoje, 6 -jame dešimtmetyje. Nuo pat pirmų knygos puslapių, rašytojas supažindina mus su Eriko blogiu - tėčiu, kuris kone kasdien jį muša už nieką (juk netyčia numesti šakutę nuo stalo nenusikaltimas?).  Išmestas iš mokyklos, Erikas patenka į Šjernsbergo internatinę mokyklą, kur tikisi, kad mokytojai mokys, susiras draugų,  ir niekada neteks naudoti smurto prieš kitus.  Tačiau čia, Šjernsbege, savos taisyklės, savi įstatymai. Mažieji turi paklusti gimnazistams, taryboms, kurios labiau primena teismo parodiją. Juk visi esam girdėję istorijų, kaip naujokai turi skalbti vyresnių kojines, nubėgti nupirkti cigarečių ar pakloti lovas. Bet už atsisakymą tai daryti, niekas neapipila tavęs išmatomis, nedaužo su peiliu per galvą ir nenupliko karštu vandeniu. Ir štai atsiranda naujokas - Erikas - kuris paprieštarauja tokiems įsakymams ir bando pakeisti sistemą. Žinot, kas buvo skaudžiausia man? Tiksliau nesuvokiama, jog mokytojai žino, kas vyksta tarp mokinių, bet nieko nedaro. Užsidaro savo kambary, įsikiša ausų kamštukus arba paleidžia muziką, jog nieko negirdėtų. Skaitai ir jauti, kaip verda tavyje pyktis, kaip norisi sušaukti, jog darykit, ką nors, negi galit tai leisti!
   Knyga mane sužavėjo ne pačiu blogio pateikimu, ne žiauriomis scenomis, o bandymu paaiškinti šį penalizmą. Ypač smagu buvo skaityti Eriko ir vienintelio jo draugo Pjero pamąstymus apie blogį, jo prigimtį. Man tai - blogio psichologiją nagrinėjanti knyga.
   Vienintelis dalykas, kuris mane erzino - klaidos, galybė spausdinimo klaidų. Kai radau tris, tylėjau. Kai radau penkias, vis dar tylėjau, bet kai pradėjau kas trečią puslapį rasti klaidas, tai tikrai pagalvojau, ką veikė redaktorė? 
   Rekomenduoju perskaityti visiems, kuriems patinka tokios tematikos knygos, kurie skaitė A. Burgess "Prisukamas apelsinas" ir ypač paaugliams. Visiškai nenustebau perskaičiusi knygos anotacijoje, kad išleidus ją Švedijoje, daugeliui paauglių ji tapo kultinė knyga, padėjusi atrasti skaitymo džiaugsmą.

Ekranizacija - 2003m. pasirodė ir šios knygos ekranizacija "Ondskan" (Evil).  Perskaičiusi knygą, iš karto parsisiunčiau filmą ir pažiūrėjau. Norėjau dar labiau sustiprinti tą pojūtį, kuris liko perskaičius knygą. Prikalbinau netgi draugą pažiūrėti kartu, kuris knygų visai neskaito. Tačiau ekranizacija likau labai nusivylusi. Per daug nereikalingų scenų, neparodytos visos, mano nuomone, svarbios scenos. Ypač tos, kurios paaiškina Eriko elgesio priežastis. Filmas lyginant su knyga, man pasirodė tarsi jaukus pasivaikščiojimas po ramunių pievelę. Todėl eilinį kartą sakau, kad pirmiausiai perskaitykit knygą ir tada žiūrėkit filmą.


6 komentarai :

  1. Mokytojai niekada "nemato" patyčių. Tiesiog nenori jų matyti, nes taip lengviau. Skaudu, bet taip yra. Mano nuomone mokytojai ne tik mokyti turi vaikus, bet ir juos auklėti, auginti, o šiais laikais to nebėra... nežinau kaip buvau prieš 20 ir daugiau metų, bet įtariu, kad kitaip.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tyla, prieš dvidešimt metų buvo dar blogiau...Mokytojai galvodavo, kad turi teisę vaikus auklėti liniuotėmis per rankas ir pan. Daugmaž prieš dvidešimt metų aš buvau pradinukė ir tikrai pasitaikydavo atvejų, kad mokytojai trankydavo vaikus į lentą ir būdavo nebaudžiami. O visas auklėjimas ir mokymas baigdavosi patyčiomis ir įžeidinėjimais, kad "ne taip jūs galvojat, asilai." Jokios mąstymo laisvės. Privalėdavom galvoti taip, kip galvoja mokytoja. Bent jau aš tikrai jaučiu didelę nuoskaudą dėl kai kurių mokytojų. Nes užaugau užsidariusi, kompleksuota, dar lig šiol bijau akis į akį diskutuot su žmonėmis, siaubingai bijau, nes man galvoje įrašyta, kad aš, nevykėlė, ne taip galvoju. Ir aš ne viena tokia. Daug mano metų žmonių kalba taip pat apie savo mokytojus. Aišku, skubu pasitaisyti, kad ne visi mokytojai tokie būdavo.. Visada atsiranda dirbančių iš pašaukimo.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Na mokytojams suversti atsakomybę negražu. Reiktų visuomenei, kuriai yra tokie dalykai yra norma (tūkstantiniai delfio komentarai patvirtina), mokytojai irgi yra visuomenės dalis.
    O apie knygą... Man ji labai labai patiko, net keista, kad A. Burgess gerbėjams siūloma, nes apelsino nė trijų puslapių neįveikiau. O "Blogis" tokia paprastutė, nemanieringa, nesimaivanti...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Sandra, jei nori siaubingo blogio filmo, tai ziurek Smagus zaidimeliai. as jauciu, antra karta neistverciau sito filmo. Baisu.

    AtsakytiPanaikinti
  5. KZL. mačiau šį filmą. Tikrai žiaurus ir siaubingas.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Labai patiko filmas, man jis vienas geriausiu. nezinojau, kad yra si knyga lt kalba. butinai skaitysiu.

    AtsakytiPanaikinti