In memoriam Justinui Marcinkevičiui

3 komentarai :

  1. Šypsena gatvėje
    Šypsena gatvėje

    Ilgai stebėjau vieną žmogų:
    jisai stovėjo ir šypsojos.
    Gatve važiavo, ėjo žmonės.
    O jis stovėjo ir šypsojos.

    Kaip keista, ne tiesa?
    Vidur dienos
    kad taip stovėtų ir šypsotųs…

    Aš pasekiau jo žvilgsnį -
    rodos, nieko.
    Paskui į veidą pažiūrėjau -
    kiek pavargęs
    ir šiandien nesiskutęs.

    Kaip keista, ne tiesa?
    Vidur dienos
    kad taip stovėtų ir šypsotųs…

    Nejučiom
    ir aš ėmiau šypsotis.
    Nuostabu!
    Jūs pabandykit:
    vidury dienos
    sustokit gatvėj ir, lyg niekur nieko,
    šypsokitės.
    Be galo gera.

    Paskui aš priėjau prie jo:
    - Atleiskit…
    jūs visą laiką šypsotės.
    Ar negalėtumėt paaiškinti -
    kodėl?

    Jis pažiūrėjo į mane -
    akimirka -
    ir šypsena prapuolė:
    - Šypsausi? Aš?
    Tai jums tik pasirodė…
    O, be to,
    koks jūsų reikalas?

    Ir jis nuėjo.
    Aš likau jo vietoj.
    Bet jau nei jis, nei aš
    nesišypsojom.

    Justinas Marcinkevičius


    mano visų laikų mėgstamiausias Marcinkevičiaus eilėraštis :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kokia būtų jo pagrindinė mintis?

    AtsakytiPanaikinti
  3. o kaip jums atrodo? Visiškai nesuprantat? :D

    AtsakytiPanaikinti