Stephenie Meyer "Saulėlydis"

2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienis

Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 472
Knyga skolinta
Perskaityta: 2010 11 10
Leidykla: Alma littera
Pažintis: pirmoji ir paskutinė autorės skaityta knyga
Vertinimas: 2/5


   Sakiau, kad niekada neskaitysiu šios masinės psichozės. Kol vieną dieną Knygų žiurkės nemetė man išūkio. Sudarėm sandėrį, jog jeigu perskaitysiu šios knygos 100psl ir tikrai pasakysiu, kad neverta skaityti toliau, tai laimėsiu kitą gerą knygą. Na ką, pamyniau visus savo principus ir nusistatymus, dėl geros knygos galiu padaryti kone bet ką, tad sutikau.
  Dar skaitydama galvojau, jau kaip pilsiu atsiliepime, kad maža nepasirodys. Paskaitydavau dalį ir norėdavos užsirašyti, jog nepamirščiau, visus "neigiamus" dalykus. Tačiau šiąnakt, kai užbaigiau knygą, buvo minčių net nieko nerašyt. Ne dėl to, kad knyga pradėjo patikt. Jau po 35psl. sakiau mesiu ją, nutraukiu lažybas, nes toks savęs kankinimas tikrai nevertas knygos. Perskaičius 100psl. supratau, kad noriu skaityt toliau. Ir dėl to, kad norėjau paskaityt apie vampyrus, kurių pradžioje nebuvo, ir galiausiai buvo gaila, tiek perskaičius, palikti graužtuką.
   Pati autorė knygą įvardina kaip "įtemptą romantinę siaubo komediją". Sutikčiau su vienu žodžiu - komedija, na gal dar šiek tiek romantiška.
  Pirma knygos pusė skaitėsi labai nuobodžiai ir neįdomiai. Niekaip negalėdavau susikaupti ir įdėmiai skaityti. Kai kuriuos puslapius skaitydavau po tris kartus, nes vis nukrypdavo mintys. Tai apie kitas knygas, užsigalvoju, tai ką veiksiu rytoj ir pan. O kartą, net sugebėjau užsižaisti su savo kate, kad tik vėliau pastebėjau, jog laikau rankoje knygą ir skaitau.
  Elementarūs sakiniai, paprasta jų struktūra, aštuntokės lygio rašymo stilius. Jeigu reiktų vienu žodžiu apibūdinti knygą, tai pasakyčiau "primityvi" . Sudėtingiausias žodis knygoje spėju buvo Edvardo pavardė - Kalenas. Aišku nesakau, kad reikia rašyti vien aukštom materijom, nu bet toks jau skurdus žodynas tikrai nustebino mane.
  Labiausiai nepatikęs knygoje veikėjas buvo Bela. Kadangi mačiau filmą, tai skaitant ir iškildavo tos merginos veidas su pavėpusia lūpa. Vietomis ji priminė tas merginas iš holivudinių filmų alia "Mokyklos nevykėlė". Kai atsiranda naujokė, šiek tiek vėpla, ką nors prisidirba, kažkas jos nemėgsta, pereina "kliūčių ruožą" ir kaip prizą gauna šauniausią mokyklos vaikiną. Erzino mane jos seilėjimasis, nelogiški poelgiai, veiksmai.
Neįtikino manęs visai jų meilė, tokia pritempta , netikra, kitaip sakant "iš reikalo". Ypač po prieš tai mano skaitytos "Moters šviesa", tai banaliau nieko dar nesu skaičiusi. Apskritai knygoje gana daug stereotipinių klišių. Kad ir jų hormoniškai paaugliška meilė, kuri turi ištverti visus sunkumus. Kas be ko bandoma pažymėti ją tragizmo antspaudu. Iš serijos "aš tave labai myliu, bet negaliu, o noriu, bet sunku valdyt instinktus" (suprask, galiu per daug įsismaginti lovoje ir įkasti tau). Taip, taip čia jums ne pažastis su plunksnom kutent, daug rimčiau.
  Silpniausia pasirodė pirma knygos pusė, dar jeigu ir antra tokia būtų buvusi, tai atsiliepimas skambėtų ne taip. Visiškas skaitalas, nieko ypatingo joje neradau. Galbūt dėl to, kad nemėgstu vampyrų, ir tos vietos su jais man buvo tik juokingos. Ypač scena mokyklos valgykloje, kai Bela, tradicinė amerikietė, valgo picą, kažkur Coca Cola paminėta ir klausia Edvardo: „O ką tu labiausiai mėgsti valgyt?“. „Aš tai pumas“ – atsako jis. Galvojau išvirsiu iš lovos nuo juoko.
  Jeigu šios knygos nebūtų perskaičiusi pusė Lietuvos, ir klaustų manęs rekomendacijų. Tai siūlyčiau ją perskaitysi paaugliams iki 15 metų, tiems, kam dar aktuali „mokyklinė meilė“ ir tais atvejais, kai „labai, labai pavargau darbe“ ir nenoriu nieko mąstyt tik kažko lengvo ir elementaraus. Kitais atvejais, negaiškite laiko. Skiriu šiai knygai 2, vieną už tai, kad perskaičiau, kitą, kad sugebėjo mane prajuokinti. Ypač Belos tėvas, kai maišydavo Edvardo vardą: „Kas toks? Edvinas?“ Beje, matėt šios knygos ir filmų parodiją "Vampires suck"?  Pažiūrėkit, labai taikli parodija .
  Taigi, lažybas, kaip bebūtų gaila, pralaimėjau. Nors sugaišto laiko taip pat :)

20 komentarų:

  1. Pritariu, kad tikrai literatūriškai nevertinga knyga. Tik skirtingai nei Sandrą, mane ji keistai prikaustė. Skaitėsi lengvai, bet jų meilė, nors patikslinsiu, ne meilė, o įsimylėjimas, mane įtikino. Skaitant kažkas atgijo manyje ir labai atgaivino tuos įsimylėjimo pojūčius, tada, kai esi apžavėtas, tarsi užburtas. Taip, tikrai skirta labiau jaunesnei auditorijai, tačiau, kas nori pailsinti smegenis ir vėl pasijusti įsimylėjusia paaugle, gal jau ne toks ir "griekas" perskaityt. Tik šiaip vertėja tai prastoka, todėl jei yra galimybė, manau, geriau skaityt originalo kalba.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sandra, sita knyga tikrai dabar mano laukianciu knygu eiles paciaaam gale :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. ,,Sudėtingiausias žodis knygoje spėju buvo Edvardo pavardė - Kalenas." šitas labai prajuokino. :D o ,,Vampires suck" mačiau, bet man ta parodija tokia nevykus pasirodė. Pamenu, pamačiau treilerį, tai iš karto užsimaniau pamatyt ir patį filmą, bet pažiūrėjus labai nusivyliau, nes nieko juokingo man ten beveik nebuvo.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Erika, parodija nevykusi kaip ir pati knyga :)
    knyguziurkes, kai šitiek pilna gerų knygų, negaiškit laiko tokioms :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Oops... Ivertinime netycia parasiau 'nepatiko', bet Tavo komentaras puikus, turejau omeny nepatiko knyga...

    AtsakytiPanaikinti
  6. Knyga ir skirta paaugliams, ir visur rašo - moyklinės meilės istorija, čia tikrai ne pamąstymui skirta knyga; Ko tikėjaisi prieš skaitant, kad masinė psichozė nuo Eco prasidės? :)Tam tokios knygos ir skirtos - atsipalaidavimui - vietoj šokolado - pastarasis irgi organizmui nereikalingas, bet netgi labai valgomas ir populiarus :D
    Na, o autorė - faktas, kad turi talentą...parašyti, taip, kad milijonai alptų - sutinki, ne aštuntoko darbas? Nesvarbu, kad ten ne Remarkas, Ruschdie ar Žemaitė - parašyti populiarų, milijonus atnešantį romaną - puikus verslas.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Na bet pas mus gi buvo psichozė "Vanduo drambliams" ir tikrai ne prasta knyga :)
    Tame ir esmė, kad tai tik verslas, o ne vertinga literatūra.
    Knygos populiarumą gali lemti ne tik rašytojos talentas, o ir gerai susukta reklaminė kampanija. O nuo to knygos vertė nedidėja, tik sąskaita banke :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Aš mielai parašyčiau knygą, kuri man atneštų milijonus sąskaitoje :D Ir man būtų giliai dzin visi nobeliai ir bookeriai, svarbu AŠ sedėčiau kokioj pily France, gerčiau skanų vyną, pagaliau įpirkčiau knygas, važiuočiau į keliones, rinkčiausi ką norėčiau, neribočiau vaikų, savęs, aplinkos...o tada, gal teikčiausi parašyti ir ką nors rimtesnio (jeigu aišku talentas leistų :D
    O Vanduo drambliams, man kažkuo verslinišku irgi dvelkia tik nepačiumpu kas...

    AtsakytiPanaikinti
  9. Anafora, aš su mielu noru irgi parašyčiau tokią knygą :) Man būtų giliai dzin, kad tokios blog'erės išdirbtų ją savo subjektyvia nuomone :)
    O "drambliai" tai komerciškai buvo nesėkminga knyga, bent jau taip leidykla TA teigė, išpirko tada, kai sumažino kainas. Tik mūsų "knygų klube" buvo užėjusi "drambliomanija", kone kiekviena perskaitė ją :) Aš ir filmą būtinai žiūrėsiu, kuriame vaidina tas pats Edvardas :D

    AtsakytiPanaikinti
  10. Aš dabar iš naujo skaičiau trečią dalį, nes žadu pirkti DVD, tai norėjau prisiminti. Ir šįkart kalba erzina labiau nei pirmą kartą, nes tas magiškas jausmas "kaip bus toliau" išnykęs. Bet...
    Ta kalba, nors ir erzinanti, reikia pripažinti, tinka paauglei Bellai. Jei ji ten labai rišliai ir giliai būtų kalbėjusi (kaip kad Paloma iš "Ežio elegancijos", būtų visai netikę prie pasakojimo)

    Nors stereotipų ir buvo daug (autorė lyg ir priklauso mormonų bažnyčiai, tad tam tikras moralizmas jauciasi), bet kai kurie dalykai tikrai geri. Na pavyzdziui, kad būtent Bella nori sekso, ji vaizduojama kaip paauglė su "sexual drive", ji to nesigėdi, ir tai labai naturaliai pateikta. Gana netradiciška, ar ne?

    Kitas dalykas, apie kurį kalba ir Anafora, yra sugebėti parašyti prikaustančią istoriją, dėl kurios tiek paaugliai, tiek suaugusieji džiugauja, yra puiku. Ko jau ko, bet sugebėjimo įtraukti iš S.Meyer neatimsi.

    Dar vienas dalykas, kuris man patiko- humoras ir ironija. Kai kurie dialogai tarp Bellos ir Edward yra tikrai juokingi, be to, knygos veikėjai yra saviironiški, kas suteikia pliusų, mano akimis žiūrint. (Gal dingo lietuviškame vertime?)

    Ir dar..man smagu buvo, kad S.Meyer savo knygose įdėjo nuorodas į Bronte, Shakespear kuryba. Tokiu budu paaugliams tos klasikiės knygos tarsi priartėja prie paaugliško skaitytojo. Beje, esu girdėjusi, jog "Vėtrų kalną" baisiausiai išpirko ir jau perskaitė nauja paauglių karta. Ir tai tik todėl, kad ta knygą minima vienoje iš Twilight dalių.

    AtsakytiPanaikinti
  11. normalu, kad knyga parašytai labai paprastai ir nesudėtingai, nes ji ir skirta paaugliams.

    AtsakytiPanaikinti
  12. deathblow, jeigu skirta paaugliams, nereiškia, kad galima rašyti bet kaip, skurdžiu žodynų ir banaliai. Kai kas man sakė, kad lendu ne "į savo daržą" ir skaitau knygas ne pagal amžių. Bet labai geras pavyzdys būtų "Dėdės Tomo trobelė". Knyga skirta paaugliams, daugelis ją ir perskaitė tuo laikotarpiu, o aš tik šiemet. Ir ką, patiko, žiauriai patiko, kad yra tarp mano top10 knygų. Ir nekliuvo nei banalybės, nei stilius, nei klaidos

    AtsakytiPanaikinti
  13. KŽG, va tikrai, šitą pamiršau paminėti atsiliepime, man irgi patiko, kad buvo paminėta "Vėtrų kalnas" knyga. Irgi girdėjau, kad gerbėjai pradėjo ją skaityti, dėl ko labai džiaugiuosi.
    Manęs ši knyga neįtraukė, todėl autorei jokių nuopelnų neduodu.
    Nežinau, kaip yra kitose knygose, gal situacija ir geresnė, bet nemanau, kad skaitysiu :)

    AtsakytiPanaikinti
  14. Na, aš sutinku su deathblow. Vistik ši knyga yra skirta paaugliams, kurie nelabai skaito knygas. O "dėdės tomo trobelė" tokiems, kurie labai skaito. Aš buvau labai skaitanti paauglė, bet Tomo neįveikiau. Perskaičiau tik užaugusi. Be to, ši (vampyrų knyga) skirta šiuolaikiniams paaugliams. Jiems rūpi tokie dalykai, kokie man pradėjo rūpėti tik 17-18 metų.
    Nu žodžiu, nors ir nieko labai vertingo toje knygoje, bet ji užgriebia tikslinę rinką. Hario Poterio ir vampyrų dėka, vaikai-paaugliai perskaitė 11 knygų daugiau nei būtų perskaitę iš viso.

    AtsakytiPanaikinti
  15. Čia iš serijos "tegul skaito belenką, svarbu vaikai skaito" :)

    AtsakytiPanaikinti
  16. O kuo blogai belenkas? Narkotikų neprogpaguoja. Net sekso neprogpaguoja. Ir net gražuliams neužkliūtų. Gražios pasakos apie kovą su blogiu, meile ir nuotykius. Aš vat tokio amžiaus skaičiau Anželikas, Katrinas, Florentietes ir kt. Na žodžiu tikrai ne mokykloje rekomenduotą literatūrą. Mes (jau šiek tiek suaugę) dažnai gi galvojam, ai šlamštas, nevertinga, banalu. O paaugliai turi tik vieną kriterijų - įdomu, arba neįdomu. Man beje tas kriterijus irgi labai patinka ir juo vadovaujuosi skaitydama visokias bevertes Picoul ar seses Brontes (nes pripažinkim, kad jose lygiai taip pat nieko gero)

    AtsakytiPanaikinti
  17. Aš linkusi pritarti Salomėjai. Jei paaugliai verčiami skaityti knygas, kurios jiems nėra įdomios, tai nematau tame vertės. Vertė atsiranda tada, kai kūrinys tau "kalba". Na pavyzdžiui gali identifikuotis, gali suvokti kažkokią problemą, įsijausti į kito žmogaus kailį, būti paveiktas kalbos ir pan... Pats faktas jog perskaitei Kareniną mažai reiškia. Na taip-pliusiuką gali sau pasidėti, "va, klasiką skaitau"

    Nemanau, jog knygas REIKIA skaityti, ir nemanau, kad knygos turi atlikti kažkokią ugdomąją funkciją "Va skaityk šitą ir šitą, kad žinotum ir kad taptum geresniu žmogumi". Aš būdama suaugusi skaitau tai, ką noriu, tai, kas man teikia džiaugsmą. Todėl nemanau, jog kitokius kriterijus reikėtų taikyti paaugliams.

    Aš džiaugiuosi, kas mokyklinė skaitymo programa man neatmušė skaitymo džiaugsmo. Nors skaityti visada labai mėgau, nors visada skaičiau, bet kai esi verčiamas vien todėl, kad "tai lietuvių literatūros klasika"... na tas skaitymas tikrai nebuvo kokybiškas. Skaičiau viską pagal tą skaitytinų knygų sąrašą, bet nedaug iš tų neįdomių, priverstinių knygų man kas pasiliko širdy ir galvoj

    AtsakytiPanaikinti
  18. Dėl paskutinių žodžių KŽG pritariu. Kai skaitymas yra priverstinis, dauguma skaito tam kad perskaityt ir net per daug neįsigilina. Tad visai greitai ta knyga išeina iš galvos. Tai pajaučiu ir savo kailiu. Dėl to labai myliu savo konspektus :)
    O ,,Saulėlydis''... Pamenu, kai skaičiau jį prieš pusantrų metų, man paliko tokį įspūdį, kad net kurį laiką visos knygos , kurias skaičiau po to, atrodė neįdomios. ,,Saulėlydį'' skaitė visos mano draugės, visos pažįstamos... Net ir tos, kurios beveik neskaito ar pagrinde skaito tik klasiką (Tris muškietininkus, Šerloką Holmsą ir t.t.). Ir nebuvo abejingų jai.
    Tiesa, kai dabar kartais užeina kalba ,,Saulėlydžio'' tema, paplepam, kad niekaip nesuprantam, kuo ta knyga sužavėjo mus, kad mes vos ne didžiausios fanės buvom. Dabar net siužeto smulkiau nepapasakočiau :DD
    O paauglystėj (kuri dar tęsiasi :D ) dar netokių banalybių esu skaičiusi :)

    AtsakytiPanaikinti

CopyRight © | Theme Designed By Hello Manhattan