Metų knygos rinkimai

    Jau prasidėjo 2010 metų knygos rinkimai. Kviečiu visus balsuoti, kadangi tai vienas svarbiausių  knyginių adpvanojimų Lietuvoje. Balsuoti galite ČIA.  Nepamirškite skirti savo balsą ne tik suaugusiųjų knygoms, bet ir paauglių bei vaikų. 

   Šiemet laimėti geriausios knygos rinkimus pretenduoja:  

„Sakoma, kad esė – itin „laisvas“ ir neįpareigojantis žanras, „suvartojantis“ viską, kas tik pakliūva rašytojo akiratin: skaitomos knygos citata, matytas filmas, politinė aktualija, draugės plaukų spalva ar katino veislė, pastebėjimas ar jausena. Radvilavičiūtė demonstruoja, jog jos esė – labai išmoningai ir kietai suveržta struktūra, kurioje apgalvota kiekviena detalė, jungtis, perėjimas, čia niekada nebūna nieko atsitiktinio, nieko šiaip sau, o kartu kyla įspūdis, tarsi pasakojimas rutuliotųsi prieš skaitytojo akis – spontaniškai. Tai konstrukto (šį žodį autorė labai mėgsta) ir intuicijos dermės, tikros meistrystės požymis.“ Danutė Kalinauskaitė 
  
Sunkiausia aprašyti tai, ką žinai geriausiai. Kai nuojautos virsta patyrimu, žinojimas, užuot atsidėjęs kažkokiu belaikiu šlaku, ištirpsta žmogaus esybėje, „išsivaikšto“ egzistavimo apytakoje. Žinojimas – tai ne formulės, o išvalyta šviesi erdvė, iš principo atsisakanti būti sandėliu. Tą gerai žino prisiekę keliautojai, vienuoliai ar kitokie nuskaidrėję „būties minimalistai“. Žinojimas – visada vienišojo kelias. Itin privati teritorija.

 
 Naujasis romanas „Sado sindromas“ pasakoja dizainerio gyvenimo istoriją. Dizaineris Albanas (Bernardas) – ir pasakotojas, ir visų įvykių judintojas, nes autorė jam patikėjo daug funkcijų: kūrėjo, gundytojo, globėjo, mylimojo, mistiko... Asmeninis gyvenimas prieštaringas ir skandalingas, bet ar jis – nusikaltėlis? Tai intriguojantis pasakojimas apie paslaptingą žmogaus prigimtį, nenuspėjamus poelgius, kūrybinių ir antgamtinių galių ryšį. Karnavalo spalvomis šviečia moterų galerija: aktorės, menininkės, magės, ištvirkėlės, bomžės.
  

Paryžiuje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis – romanų „Ruduo provincijoje“, „Vienos vasaros emigrantai“, apysakų knygos „Užmaršties slėnis“ autorius. Naujojo romano „Eiti“ veiksmas vyksta Provanse.

Biografiniai užrašai – tikra naujiena dideliame žinomo poeto knygų sąraše. Kitas netikėtumas – pasakojama daugiausia apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kaimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Memuariniam pasakojimui ypatingo savitumo suteikia poeto etninės įžvalgos, praeities ir dabarties apmąstymų pynės. Ir autoriaus laikysena: taip, buvo nepriteklių, baisumų, vargo, bet sklido ir gyvenimo šviesa. 





Komentarų nėra :

Rašyti komentarą